Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už EŽTT sprendimų įgyvendinimą atsakinga Vyriausybė, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė

Irena Degutienė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Irena Degutienė.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Už Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Vyriausybė, todėl ji ir turėtų įstatymų leidėjams pasiūlyti, kokius teisės aktus keisti dėl pašalintojo prezidento Rolando Pakso rinkimų teisės.

„Įstatymuose labai aiškiai apibrėžta, kas atsakingas už Strasbūro teismo sprendimų vykdymą – tai Vyriausybė“, – penktadienį žurnalistams sakė I.Degutienė, paklausta, ką darys Seimas po EŽTT sprendimo R.Pakso byloje.

Strasbūro teismas ketvirtadienį pareiškė, kad Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ per apkaltą iš posto pašalintam asmeniui draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose yra neproporcingas.

„Reikia galvoti, ar reikia keisti Seimo rinkimų įstatymą ir nustatyti konkretų ribojimo terminą, ar, kaip sako kiti teisininkai, keisti ir Konstituciją. Šiandien tai yra ne Seimo prerogatyva, tai Vyriausybės prerogatyva“, – tvirtino parlamento vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dėl to, kokius teisės aktus reikėtų taisyti, nesutaria patys teisininkai.

„Pagaliau turime Lietuvos atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme – Elvyrą Baltutytę. Kai Vyriausybė išdiskutuos šį klausimą ir bus pateikti teisės aktai, kuriuos reikia, jeigu reikia, keisti, tuomet bus įtraukta į darbotvarkę“, – kalbėjo I.Degutienė.

Irena Degutienė atkreipė dėmesį, kad dėl to, kokius teisės aktus reikėtų taisyti, nesutaria patys teisininkai.Ji sakė norinti, kad šiuo klausimu nebūtų politikuojama.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Lietuvos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Strasbūro teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė R.Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min