Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už rinkėjo balsą – papeliję kareiviški batai

Už rin­kė­jo bal­są – pa­pe­li­ję ka­rei­viš­ki ba­tai.
„Alytaus naujienų“ nuotr. / Už rin­kė­jo bal­są – pa­pe­li­ję ka­rei­viš­ki ba­tai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po praėjusį sekmadienį įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų iš Alytaus rajono Butrimonių seniūnijos pasiekė informacija, kad kai kurie vienos partijos kandidatai prieš rinkimus dalijo batus sunkiai besiverčiančioms ir daugiavaikėms šeimoms.

„Alytaus naujienų“ redakcija turi ir filmuotą medžiagą apie tai, kaip gavusieji batus liudija apie asmenis, atvežusius avalynės.

Kaip iš tiesų buvo su batų dalybomis Butrimonių seniūnijoje?

Butrimonių seniūnijoje Eičiūnų kaime netoli parduotuvės dar šios savaitės viduryje puikavosi partijų kandidatų nuotraukomis ir plakatais aplipdytas stendas. Kaip pasakojo vietiniai, kažkas čia buvo pakabinęs skelbimą, kad viena moteris dalija cukrų, meduolius, kavą ir alų. Šis skelbimas greitai buvo nuplėštas, bet vietos gyventojai sakė gerai žinantys ir tą moterį, ir tą partiją, kuriai ji priklauso. Žino ir tai, kad minėtos gėrybės buvo dalijamos varguoliams.

Leidžiamės į Eičiūnus ieškoti dovanotų batų. Juk cukrų, kavą, meduolius ar alų – gėrybes, dalytas prieš rinkimus, – žmonės jau suvartojo. O batai turėjo išlikti.

Žmonės Eičiūnuose atviri – pasiūlo pirmiausia užsukti pas daugiavaikę mamą Vidą Mironienę. Moteris maloniai įsileidžia į namus. Parodytų ir batus, kuriuos, jos teigimu, likus gal dviem savaitėms iki rinkimų atvežė Juozas Korkazas ir Sigitas Karlonas, bet dabar šeimos vyrai juos avėdami išvykę dirbti į mišką

Ši šeima, kaip sakė Vida, gavo net tris poras batų – sūnui, broliui ir vyrui. Moteris kalbėdama labai baiminasi ne dėl savęs, bet dėl vaikų: „Dar kažkas pagalvos, kad mes neturim kuo apsiauti, kokia gėda.“

Vargu ar gėda turėtų būti šiai moteriai, o jos baimė suprantama – visgi ne eiliniai vyrai su dovanomis ją aplankė, o kandidatai į rajono tarybą Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Palikę batus, kaip tvirtino V.Mironienė, dar paprašė už juos balsuoti.

Karingai ir piktai mus iš pradžių sutiko kita eičiūniškė Elena Surgantienė su sūnumi Jonu: „Pasiimkit tuos batus, vis tiek išmesim.“

Atnešė Jonas sunkius rudos spalvos pelėsiu dvokiančius batus ir nutrenkė virtuvėje ant grindų. Mes tikrai juos priglobėme kaip įrodymą ir norėdami išsiaiškinti, iš kur jie gauti.

„Karlonukas tuos batus ant peties atsinešė“

„Dar prieš kortelių dalijimą vienądien jau aptemus atėjęs Korkazas prašo: tik už mane balsuokit. O Karlonukas tuos batus ant peties atsinešė, – va, čia jums dovanų“, – pasakojo E.Surgantienė.

Jos sūnus Jonas pridėjo: „Aš iš karto juos norėjau išmesti, kam jie man.“

„Mes žinom, už ką balsuoti, nereikia mums nei batų, nei jų partijos“, – rėžė Elena.

Panašiai kaip E.Surgantienė kalbėjo ir Stasė Manarkienė iš atokaus Butrimonių seniūnijos Žaliosios kaimo: „Aš tada nebuvau, bet sūnus Arvydas gerai pažino atvažiavusius Karloną ir Korkazą. Jie, kaip sakė sūnus, paprašė už juos balsuoti, o batų vaikas neėmė. Jis pasakė, kad ne už batus balsuojam.“

Visos aplankytos šeimos, ne reikšdamos dėkingumą už paliktą ar norėtą palikti avalynę, pasakojo batų dalybų istoriją, o stebėdamosis, kaip galima taip elgtis. Jos taip pat kėlė klausimą, iš kur gauti tie sunkūs, kieti rudi batai.

Tiesą pasakius, ir mums, „A.N.“ žurnalistams, tapo gėda prieš aplankytus kaimo žmones už jų nuvertinimą, už įvarytą baimę, kai buvo filmuojami, klausinėjami dėl tų nelemtų batų. Bet tariame ačiū šiems žmonėms už drąsą, nes šioje istorijoje dėl įtariamo rinkėjų papirkimo baimintis turėtų toli gražu ne jie.

Kaip sakė garbaus amžiaus ūkininkas iš tos pačios Butrimonių seniūnijos Ratininkų kaimo Juozas Azaravičius: „Aš neturiu nei ko bijoti, nei už ką balsuoti. Kai atvažiavo Korkazas, paprašė už jį balsuoti, aš atsakiau, ką tu man padėsi? Nei man stogų uždengsi, nei pigesnio kuro duosi, vargstu, dar ūkininkauju. Vienas sūnus iš Anglijos grįžo, pasiklausinėjo darbo, nieko negauna ir vėl išvažiuoja.“

„Rinkimų šmeižtas, gal kreiptis kažkur dėl šmeižto?“

Pasiėmę batus iš Surgantų šeimos, suskubome ieškoti įvardytų jų dalytojų. Eičiūnuose gyvenančio J.Korkazo namie neradome, sūnus aiškino, kad jis išvykęs pirkti kažkokių detalių.

Mobiliojo ryšio telefonu paklaustas apie dalytus batus, iš karto pareiškė: „Tai rinkimų šmeižtas.“ Į rajono tarybą neišrinktas J.Korkazas, paklaustas, negi kaimo žmonės gali meluoti, įvardydami jo pavardę ir ne vien „Alytaus naujienoms“, toliau kartojo: „Tai šmeižtas.“

Dabartinės kadencijos rajono tarybos narys, jos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, praėjusį sekmadienį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose vėl pagal Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų sąrašą išrinktas į šią tarybą Butrimonių gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas S.Karlonas prisiekinėjo: „Rinkimų šmeižtas, gal kreiptis kažkur dėl šmeižto? Aš tikrai jokių batų nevežiojau.“

Butrimonių gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio daliai Mindaugas Gramauskas prisiminė, kaip maždaug prieš penkerius metus mokyklos šauliai gavo kareiviškų batų iš Alytaus šaulių rinktinės, kuriai tuomet vadovavo Juozas Zarauskas. „Gal apie tris šimtus porų gavom, mažesnių dydžių išdalijom, o didesni – taip ir stovėjo. Juos ėmė ne tik Karlonas, bet ir kiti mokytojai. Kur jie dėjo tuos batus, aš nieko nežinau“, – pasakojo M.Gramauskas.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojui ūkio daliai parodžius iš eičiūniškių Surgantų šeimos paimtus batus, jis patvirtino, kad būtent tokie buvo atvežti mokyklos šauliams.

„Tik asilas ar kuris neturi „mazgų” gali juos nešioti“

Buvęs Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės vadas J.Zarauskas, pamatęs iš Eičiūnų parsivežtus rudus batus su auliukais, pradėjo juoktis: „Prieš ketverius ar penkerius metus rinktinė šių batų gavo pusšešto tūkstančio porų, kaip labdarą iš Lietuvos kariuomenės. Visi šauliai ir šauliukai gavo po penkias poras. Kai juos atvežė penkiais ar šešiais kamazais, visi šaulių namai dvokė pelėsiu. Juos mūsų kariuomenė taip pat gavo kaip labdarą iš danų kariuomenės. Batai nauji, bet tik asilas ar kuris neturi „mazgų“ gali juos nešioti. Kieti, nesilanksto. Per žygį vaikai penkis kilometrus paėjo, ir sulūžo jų viršus.“

J.Zarausko teigimu, pilna apskritis buvo šių batų, matyt, ir dabar jų kažkas turi, jei dalija. Buvęs rinktinės vadas prisiminė, kiek vargo turėjo, kol juos išdalijo, nes niekas nenorėjo imti.

„Aš džiaugiuosi, kad mūsų batai dabar išpopuliarėjo. O kažkada mane visi keikė juos imdami. Pajuokausiu, bet šie batai geri spardyti užpakalį – gavęs ilgai prisiminsi“, – pokštavo J.Zarauskas.

Ką gali žinoti, gal gavusieji šiuos batus ir pasinaudos buvusio rinktinės vadovo patarimu.

 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min