Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Užutrakis – užsidirbti atvykstančių čigonų įkaitas

Stovėjimo aikštelė nusėta šiukšlėmis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Stovėjimo aikštelė nusėta šiukšlėmis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiltą sekmadienio pavakarę į Užutrakio dvarą vykusi vilnietė Miglė neteko amo, kai vaizdingo Galvės ežero pakrantėje, prie pat kelio, išvydo keletą visiškai nuogų, nusiprausti ežere norėjusių, čigonų. Ne mažiau pribloškė ir vaizdas kitoje kelio pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Čia, tarsi savo teritorijos valdovai, taip pat karaliavo į Lietuvą atklydę romai.

Aikštelėje, kuri buvo paversta laikina stovyklaviete, virė gyvenimas: tarp kelių automobilių su Bulgarijos valstybiniais numeriais, zujo vaikai, po ryškiomis ir blizgiomis skaromis paslėpusios plaukus ir kojas platėjančiais ilgais sijonais prisidengusios moterys skuto bulves, kitos ant netoliese esančių krūmų džiovė skalbinius. Praustis neišėję vyrai ant žolės kūreno laužą.

„Akimirką pasijutau tarsi atsidūrusi Emiro Kusturicos filme. Reginys užbūrė savo siurelistiškumu: ryškios spalvos, triukšmas, ant žemės išmėtyti drabužiai, lakstantys vaikai...“, – įspūdžiais dalinosi 15min.lt skaitytoja Miglė.

Tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) darbuotojams tai įprastas vaizdas. Su į Lietuvą atvykstančiomis ir Užutrakio automobilių stovėjimo aikšteles nusiaubiančiomis čigonų grupėmis jie nesėkmingai kovoja jau keletą metų.

„Tai yra kasmetinė problema. Šiais metais čigonai į Lietuvą vykti pradėjo neįprastai anksti – pirmuosius iš jų pastebėjome dar balandį“, – 15min.lt tvirtino (TINP) vyriausiasis inspektorius Vitalijus Kuzavinis.

Laikosi savo taisyklių

Užutrakyje ir kitose vietose įsikūrę klajokliai laikosi savų įstatymų ir taisyklių: stato palapines ir kūrena laužus draudžiamose vietose, ežere prausiasi ir skalbia drabužius, laužo medžius, išvykdami palieka kalnus šiukšliųUžutrakyje ir kitose vietose įsikūrę klajokliai laikosi savų įstatymų ir taisyklių: stato palapines ir kūrena laužus draudžiamose vietose, ežere prausiasi ir skalbia drabužius, laužo medžius, išvykdami palieka kalnus šiukšlių. „Per sezoną į Užutrakį užsuka apie 10–20 čigonų grupių. Kiekvieną kartą, kai jie čia apsistoja, pasišneku su čigonų baronais, paaiškinu, kur jie yra ir kokios tvarkos turi laikytis. Tačiau kas iš to – mes išvažiuojame, o jie daro tą patį: kūrena laužus, ežere skalbia drabužius, kuriuos vėliau kabina ant krūmų ar kelio atitvarų. Vaizdas visur tas pats – baisus“, – problemas vardijo V.Kuzavinis.

Vyras apgailestavo, kad šiemet problema būsianti dar aštresnė, mat dėl lėšų trūkumo TINP buvo priverstas atsisakyti automobilių aikštelėje stovėjusio šiukšlių konteinerio. Be to, 50 metrų nuo čigonų pamėgtos automobilių stovėjimo aikštelės, Trakų savivaldybė Europos Sąjungos lėšomis įkūrė naują, puikiai įrengtą apžvalgos aikštelę. „Taigi dabar romai turės net dvi vietas įsikurti“, – nuogąstavo V.Kuzavinis.

Tuo, kokį jovalą po savęs palieka išvykdami čigonai, įsitikino ir 15min.lt žurnalistai. Nors atvykėlių pirmadienį prie Galvės ežero sutikti nepavyko, tuo, kad jie čia tikrai buvo, suabejoti neleido visur išmėtytos šiukšlės: daugybė drabužių, plastikinių butelių su lenkiškais užrašais, bulvių lupenos, ant žolės kūrento laužo pėdsakai.

Atvyksta užsidirbti

Dažniausiai į Lietuvą atklysta čigonai iš Rumunijos. Pasak V.Kuzavinio, mūsų šalis juos vilioja galimybe užsidirbti. „Jie atvažiuoja užsidirbti pinigų. Tai jų pagrindinis tikslas. Lietuvoje jie parduoda senus drabužius – įpakuoja juos tarsi naujus ir pardavinėja prie prekybos centrų. Pats tai mačiau. Taip pat labai dažnai jie bando užsidirbti kelyje stabdydami žmones. Pakelia automobilio kapotą ir simuliuoja įvykusią nelaimę. Kartais pasako, kad pritrūko degalų ir prašo žmonių arba duoti pinigų, arba įpilti degalų. Mainais pasiūlo neva auksinius dirbinius, tačiau išties tai yra žalvariniai dirbiniai. Kai kurie beldžiasi į sostinės gyventojų namus ir siūlosi išburti ateitį. Taip ir gyvena“, – apie čigonų veiklą šalyje pasakojo V.Kuzavinis.

TINP inspektoriui čigonų baronai pasakojo, kad pavasario pabaigoje, vasarą po Pabaltijį išsibarsto daugybė čigonų iš Rumunijos ekipažų. „Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje visi šie ekipažai susirenka į vieną vietą ir tuomet visi kartu traukia atgal į gimtinę“, – pasakojo V.Kuzavinis.

Nėra kaip nubausti

Tarsi su vėjo malūnais kelerius metus su čigonais kovojantis TINP – neviltyje. „Lietuvoje nėra teisės aktų, leidžiančių užsieniečių nubaudimą padaryti neišvengiamu procesu. Kol to nėra, nei mūsų, nei policijos, nei Aplinkos apsaugos ministerijos darbas jokių rezultatų neduos“, – apgailestavo TINP atstovas.

Jis piktinosi, kad atvykėliai iš užsienio ne tik nesilaiko tvarkos, bet ir tyčiojasi iš juos sudrausminti bandančių Lietuvos pareigūnų. „Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip čigonai tyčiojasi iš inspektoriaus, aiškina, kad jis yra per senas savo pareigoms atlikti, kad jo vieta ant pečiaus ir pan.“, – apgailestavo V.Kuzavinis.

Vyras įsitikinęs, kad padėti pažaboti čigonų savivalę galėtų gaisrininkai. „Jeigu mūsų gaisrininkai būtų sukalbimesni, nebijotų dėl savo darbo vietų, tai kiekvieną sykį, kai čigonai ant žolės užkurtų laužą, galėtų atvažiuoti ir aukštu vandens spaudimu nuplauti ne tik laužus, bet palapines bei automobilius. Gal tai pagaliau čigonus sudrausmintų“, – svarstė V.Kuzavinis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min