„Buvo diskusija, mes išdėstėm, ką padarėme, kokią programą įgyvendinome ir visos valstybės, kurios pasisakė, pritarė, kad reikia didesnės finansinės pagalbos, kad reikia procedūrinių sprendimų, reikia techninės papildomos pagalbos ir pažadėjo padidinti finansavimą tam tikroms priemonėms iki 75 proc. Kad padengtų nuostolius ir išlaidas, kurios susidaro dėl prevencinių priemonių“, – BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė V.Baltraitienė.
Ji teigė, kad lėšos bus gaunamos, kai Europos Komisija patvirtins reglamentus ir Lietuva dėl kiekvienos priemonės pateiks paraiškas.
Mes visur prašėme, kad 100 proc. finansuotų, tai kai kurioms priemonėms galbūt bus, o kitoms iki 75 proc.
„Kai mums reikės, mes ir kreipsimės, pateiktą programą pildysime, konkrečiai numatysime sumas. Mes visur prašėme, kad 100 proc. finansuotų, tai kai kurioms priemonėms galbūt bus, o kitoms iki 75 proc. Tai mes konkrečiu kiekvienu atveju turėsime prašyti pinigų“, – aiškino ministrė.
Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad iš ES žemės ūkio ministrų sulaukė padėkos dėl Lietuvos taikomų priemonių.
„Iš tiesų buvo išsakyta, kad mes gerai tvarkomės, pastaruosius metus kovodami su afrikiniu kiaulių maru ir laikydami buferinę zoną“, – BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė J.Milius.
Nuo 2013 metų kovai su maru jau išleista apie 6,6 mln. eurų (apie 22,8 mln. litų), o Europos Sąjunga yra padengusi 1,837 mln. eurų (apie 6,35 mln. litų). Lietuva prašė, kad būtų padengtos visos išlaidos, nes šalis yra buferinė valstybė.
Pernai vasarą marą nustačius Baltarusijoje, šių metų pradžioje jis išplito Lietuvoje ir Lenkijoje, birželį – Latvijoje, o rugsėjį – Estijoje.
