„Lietuva ir kitos Baltijos šalys, taip pat ir Lenkija – tai savotiška buferinė zona visai Europai nuo kiaulių maro. Nors gauname finansavimą iš Europos Sąjungos, tačiau šių lėšų nepakanka, kad galėtume užtikrinti ne tik savo, bet ir kitų šalių bei jų rinkų saugumą“, – pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Europos Komisija kompensuoja patiriamus nuotolius dėl paskerstų kiaulių ar išlaidų tyrimams. EK sprendimuose numatyta, kad kompensacijos gali siekti 30–50 proc. Vis dėlto yra ir antroji sąlyga, pagal kurią kompensacijos negali būti didesnės negu tam tikra suma, t. y. egzistuoja kompensavimo lubos.
Todėl nustatyti procentai dar labiau sumažėja. „Vakar su kolegomis iš Baltijos šalių ir Lenkijos sutarėme, kad prašysime Europos Komisijos 100 proc. kompensuoti nuostolius dėl paskerstų kiaulių ir patiriamas išlaidas moksliniams tyrimams. Juk kiaulių maras bet kurią akimirką gali tapti visos Europos problema“, – situacijos rimtumą pabrėžė žemės ūkio ministrė.
Su kiaulių maru tenka kovoti ne tik Lietuvai, bet taip pat Latvijai ir Lenkijai.
Prieš kelis mėnesius Europos Komisija priėmė sprendimą, kad Lietuvai skiriama 6 mln. 720 tūkst. litų ES parama nuostolių ir išlaidų, kurias Lietuva patyrė vykdydama afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones, daliai kompensuoti. ES lėšos skiriamos valymo ir dezinfekcinei įrangai bei medžiagoms įsigyti, laboratoriniams tyrimams, įrangai, skirtai gyvūnų skerdenoms šalinti, įsigyti, virusologinių tyrimų įrangai įsigyti, kiaulių laikytojų nuostoliams padengti.
Lietuva Afrikinio kiaulių maro nuostolius turės kompensuoti iš nacionalinio biudžeto lėšų ir gaus iš ES lėšų tik dalies (50 ar 30 proc.) išmokėtos sumos koofinansavimą. Todėl iš Lietuvos biudžeto reikės papildomų lėšų.
Į Vilnių atvykę Baltijos šalių bei Lenkijos žemės ūkio ministrai ir veterinarijos atstovai vieningai sutarė, kad keturios valstybės turi rasti bendrą sprendimą ir kreiptis į Europos Komisiją dėl papildomo finansavimo.
Su kiaulių maru tenka kovoti ne tik Lietuvai, bet taip pat Latvijai ir Lenkijai.
