Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai ir prokurorai antradienį smogė Rolandos Pakso partijai „Tvarka ir teisingumas“: kratos atliktos partijos būstinėje. STT praneša atlikusi keliolika kratų. Įtarimai pareikšti buvusiam vidaus reikalų viceministrui Algimantui Juocevičiui, ministerijos pareigūnui Ervinui Raistenskiui, pranešama apie televizijos prodiuserio Rolando Skaisgirio vaidmenį byloje.
Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininku Kęstu Komskiu, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi bei „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
– Pone Komski, jūs turėjote galimybę pabendrauti su pareigūnais partijos būstinėje. Kokie tie viešųjų pirkimų konkursai, dėl kurių kilo įtarimų?
– Iš tiesų niekas nedetalizavo tų pirkimų. Paprasčiausiai buvo pasakyta, kad jie buvo atlikti 2013 m. ir kad su tuo susiję yra kai kurie politikai. Tik tiek.
– Kalbėjote turbūt ir su partijos kolegomis, ir su vidaus reikalų ministru – negi nėra jokių žinių?
Rolandas Skaisgirys dalyvavo konkursuose, bet kad būtų laimėjęs aš tikrai negavau patvirtinimo.
– Konkursų vyksta labai daug ir, kiek aš suprantu, kad būtent Rolandas Skaisgirys dalyvavo konkursuose, bet kad būtų laimėjęs aš tikrai negavau patvirtinimo. Kiek aš žinau, jis tikrai nėra laimėjęs nė vieno Vidaus reikalų ministerijos (VRM) skelbto konkurso.
– Pone Gailiau, prekyba įtaka – tokia formuluotė ir tokie įtarimai. Paaiškinkite plačiau.
– Baudžiamojo įstatymo 226 straipsnis priskiriamas prie nusikalstamų veiklų valstybės tarnybai. Tačiau jis skirtas ne specialiam subjektui, o asmenims, kurie neturi pareigūno statuso ir kuriems netaikomos tokios taisyklės kaip pareigūnams. Visgi dažnai matome atvejus, kai tarp pareigūno ir suinteresuoto ūkio subjekto ar asmens atsiranda tarpininkas. Ši baudžiamojo įstatymo norma yra pritaikoma būtent tokioms situacijoms.
– Koks būtų jūsų komentaras tam, kas vyksta?
– Manau, kad VRM perėmė praėjusios kadencijos ministerijos pradėtus ir nebaigtus viešuosius pirkimus, kuriuose skaidrumo tikrai trūko. Apie tai aš 2013 m. rudenį kalbėjau su vidaus reikalų ministru, dalyvaujant dabartiniam viceministrui Žymantui Pacevičiui, kuris taip pat pritarė mano nuomonei.
– Kokius konkursus jūs turėjote tuomet omenyje?
Manau, kad VRM perėmė praėjusios kadencijos ministerijos pradėtus ir nebaigtus viešuosius pirkimus, kuriuose skaidrumo tikrai trūko.
– Kalbėjau apie grėsmę keliančius konkursus informacinių technologijų srityje. Ar tai yra šitie viešieji pirkimai, jų tąsa, ar kažkokie kiti, šiandien negalime pasakyti, tačiau aš manau, kad vidaus reikalų ministras neišgirdo ir nepriėmė sprendimų laiku. Juo labiau kad apie jo proteguotą pareigūną Raistenskį, kuris, kaip pranešama, yra sulaikytas kaip įtariamasis, ne kartą buvo kalbėta vyriausybės valandoje – dėl jo tikrai neskaidrios karjeros VRM: nuo patarėjo iki laimėto konkurso kanclerio pareigoms užimti. Neužėmė tik dėl to, kad prieš tai buvo kreiptasi dėl jo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo. Pažeidimą konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Vis dėlto šiuo metu jis taip pat užėmė aukštas pareigas – buvo Turto valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas. Ministras ne kartą buvo įspėtas apie šio pareigūno reputaciją, kuri visuomet kėlė abejonių.
– Pone Komski, gal jūs galėtumėte šiek tiek nušviesti, kaip atsitinka taip, kad Ervinas Raistenskis, nepaisant jo reputacijos, sėkmingai daro karjerą VRM?
Aš manau, kad vidaus reikalų ministras neišgirdo ir nepriėmė sprendimų laiku.
– Ministras pats renkasi savo politinio pasitikėjimo specialistus. Reikia pasakyti, kad nei Raistenskis, nei Juocevičius nebėra politinio pasitikėjimo pareigūnai, ir jau kuris laikas. Aš vis dėlto netikiu, kad atsirado naujų įrodymų ir kad šiandien tokie dalykai yra daromi. Manau, kad jeigu informacija tarnyboms buvo žinoma seniau, bet kokie veiksmai turėjo būti padaryti prieš keturis ar šešis mėnesius, kai šie asmenys dar ėjo ankstesnes pareigas. Bet pas mus jau darosi tradicija, kad kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau visokių suėmimų. Tai irgi kelia mums tam tikrų abejonių.
– Pone Bruveri, akivaizdu, kad tai – smūgis partijai. Ypač prieš rinkimus. Ar tai turėtų turėti įtakos rinkimų rezultatams, kaip manote?
– Šiai partijai tai ypač skausminga, kadangi jie galėjo tikėtis visai neblogo rezultato savivaldos rinkimuose. Dabartiniai reitingai rodo, kad partija pradėjo eiti į viršų ir tokia situacija yra stiprus smūgis partijai. Tas smūgis bus dar stipresnis, jeigu paaiškės, kad įtariamos nusikalstamos veikos yra susijusios ir su pačia partija kaip juridiniu asmeniu, su partijos finansais. Kaip suprantu, būtent ta kryptimi pareigūnai bando judėti.
Manau, kad jeigu informacija tarnyboms buvo žinoma seniau, bet kokie veiksmai turėjo būti padaryti prieš keturis ar šešis mėnesius, kai šie asmenys dar ėjo ankstesnes pareigas. Bet pas mus jau darosi tradicija, kad kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau visokių suėmimų.
– Suprantu, kad pareigūnai neoficialiai kalba, kad nuo tam tikrų konkursų buvo mokama į kažkokią kasą tam tikras procentas?
– Kalbama apie tą galimą klasikinės korupcijos atvejį, kai politinių partijų statytiniai per protekcijas, pažintis sustatyti į tam tikrus postus užsiiminėja tokia veikla, kuri nesusijusi su valstybės tarnyba. Tai yra, savo turimų pozicijų išnaudojimas reikiamiems viešųjų konkursų rezultatams pasiekti. Po to tam tikro atlygio gavimas arba sau, arba savo partijai. Tokia praktika pas mus Lietuvoje, bent kiek žinome iš bendro išsilavinimo, yra gana paplitusi.
– Taip pat žinome ir tai, kad tokios bylos labai skambiai prasidėjusios labai dažnai baigiasi niekuo. Ypač kai kalbame apie politikus. Turbūt didžiausia išimtis – Darbo partija, kurios atžvilgiu byla pirmos instancijos teisme jau yra baigta ir kai kurie asmenys nuteisti, nors, tiesa, pati partija išsisuko.
– Kai kalbame apie politinį kontekstą ar bet kokias politines aplinkybes, pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į premjero poziciją. Aš neskubėčiau to sieti su savivaldos rinkimais. Manau, kad tai yra savarankiškas tyrimas, savarankiškas buvo procesas. Šiek tiek tai galbūt susiję ir su ta „juodojo sąrašo“ viceministrų istorija. A. Juocevičiaus pavardė, kiek pamename, ten figūravo.
– Turbūt nė iš šio nė iš to žmonės neatsiduria juoduosiuose specialiųjų tarnybų sąrašuose?
Siūlyčiau atkreipti dėmesį į premjero poziciją, nes jis viešai pademonstravo labai aiškų politinį palaikymą STT.
– Ypač žmonės iš tokios politinės organizacijos kaip „Tvarka ir teisingumas“, turint omeny šios partijos prigimtį ir pomėgius. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į premjero poziciją, nes jis viešai pademonstravo labai aiškų politinį palaikymą STT. Manau, kad dar didesnis politinis palaikymas šiai tarnybai yra kituose rūmuose – S.Daukanto aikštėje. Manau, kad aukščiausio rango politikai šią situaciją stengsis išnaudoti kaip savo skaidrumo pavyzdį, rūpinimosi valstybės skaidrumu pavyzdį.
– Pone Komski, ar jūsų partijoje buvo tradicija, kad įmonės, laiminčios konkursus, kažką sumoka?
– Jūs puikiai žinote, kad tokių dalykų ne tik negali būti, bet ir nėra. Pats įdomiausias dalykas, kad VRM turbūt apskritai savarankiškai organizuoja labai mažai konkursų. Dažniausiai viešuosius pirkimus skelbia policija, muitinė. Negaliu garantuoti už visus politikus, tačiau sunkiai įsivaizduoju, kad viceministras ar koks patarėjas galėtų daryti didelę įtaką viešųjų pirkimų rezultatams.
– Pone Komski, kadangi ne tik pareigūnai čia įpainioti, bet ir žinomas televizijos prodiuseris, gal galite paaiškinti jo vaidmenį jūsų partijoje?
Aš darau išvadą, kad šis tyrimas įrodo, kad tas „juodasis sąrašas“, į kurį daugelis politinio pasitikėjimo pareigūnų, mano nuomone, įsirašė patys, buvo tikslus.
– R. Skaisgirys jau pusantrų metų dirba mums kaip viešųjų ryšių firma. Sėkmingai su juo dalyvaujame jau ne vieneriuose rinkimuose. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad jis yra vienas iš mūsų partijos kandidatų į Vilniaus merus. Gaila, kad tokiomis priemonėmis jis yra eliminuojamas.
– Pone Gailiau, jums nekyla jokie įtarimai dėl laiko? Dėl to, kokiu metu vyksta šis procesas?
– Manau, kad šis realizuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas yra atliktas tada, kada reikia. Nei anksčiau, nei vėliau. Yra elementari taisyklė – tyrimas realizuojamas nei anksčiau, nei vėliau, nei kažkam liepus, o tada, kada reikia. Kada yra surinkti duomenys, kada reikia atlikti veiksmus tam, kad viskas būtų užfiksuota ir išsaugoti įrodymai baudžiamajam procesui.
– Pone Gailiau, jūs pats asmeniškai esate žmogus, turintis autoritetą tarp teisėsaugos pareigūnų. Jus vertina kaip sąžiningą pareigūną. Turbūt turite daugiau informacijos apie tai, kas šiuo metu vyksta?
– Aš daugiau informacijos neturiu, tačiau patirtis ir praktika padeda sudėlioti tam tikrus elementus ir padaryti išvadas.
– Kokias jūs darote išvadas?
– Aš darau išvadą, kad šis tyrimas įrodo, kad tas „juodasis sąrašas“, į kurį daugelis politinio pasitikėjimo pareigūnų, mano nuomone, įsirašė patys, buvo tikslus. Juk į tą sąrašą pareigūnų neįrašinėjo nei Edmundas Jakilaitis, nei Vitalijus Gailius – į tą sąrašą jie įsirašė patys arba dėl savo įtartinos veiklos, arba kai kurie netgi suabejoję savo veiklos teisėtumu, kai per spaudą puolė teisintis, kad gal ir jie gali būti tame juodajame sąraše.
Manau, kad šitas tyrimas, kuris, kaip suprantu, vykdomas jau kuris laikas, rodo, kad mes turbūt neklysime darydami prielaidas, jog kalbama bus apie viešuosius pirkimus IT srityje. Mano nuomone, vidaus reikalų sistemoje veikianti pareigūnų kriminalizuota sistema įtraukė tuos politinio pasitikėjimo pareigūnus papildydama savo gretas ir toliau tęsė VRM jau keletą metų vykdytas nusikalstamas veiklas.
Apie tai 2011 m. pasisakė ir Valstybės kontrolė: dėl perteklinių pirkimų, dėl iš esmės nusikalstamų pirkimų. Tyrimai buvo pradėti jau tada. Galbūt šiandieninė situacija yra tų įvykių tąsa. Mano subjektyvia nuomone, tai ne vienerių metų procesas vykstantis VRM.
