V.Landsbergis teigė, kad kitą savaitę EP vyks debatai, kuriuose šis klausimas bus svarstomas, tačiau pabrėžė, jog svarbu, kokia debatų forma bus pasirinkta, nes nuo jos priklausys, ar bus oficialus kreipimasis į Europos Tarybą ir Komisiją (EK).
Debatai EP dėl „Mistral“ pardavimo vyks tuo metu, kai EK turės atsakyti į grupės europarlamentarų, tarp jų ir V.Landsbergio, kreipimąsi dėl šio klausimo.
„Mes šiaip taip gauname debatus Parlamente, bet jie nieko nesprendžia. Tačiau jei svarstytų Taryba, jos sprendimas būtų atsakingas. Čia yra principinė pozicija (...), ar tokie sandėriai dėl ginkluotės, šiuo atveju ypatingos puolamosios ginkluotės, su aukščiausios technologijos įranga ir dar jeigu kai kurios valstybės narės mato tame destabilizacijos pavojų, gali būti sprendžiami be debatų Taryboje“, – BNS trečiadienį sakė europarlamentaras.
Debatai EP dėl „Mistral“ pardavimo vyks tuo metu, kai EK turės atsakyti į grupės europarlamentarų, tarp jų ir V.Landsbergio, kreipimąsi dėl šio klausimo. Pasak jo, ketvirtadienį EP vyks parlamentinių grupių pirmininkų susitikimas, kuriam ir bus nuspręsta, kokia forma rengti minėtus debatus.
„Susitikimas nulems tolesnę procedūrą – ar bus paskelbta, kad vyksta debatai be rezoliucijos, ar debatai su rezoliucija, kurios projektas jau egzistuoja. Mūsų (Europos liaudies partijos – BNS) grupė neturi daugumos, todėl kitų grupių požiūriai gali būti lemiantys. Maždaug aišku, kad socialistai yra prieš rezoliuciją, o liberalai, žalieji yra dar neaiškūs“, – pasakojo V.Landsbergis.
„Debatai su rezoliucija yra skirtingas dalykas – tada yra ginčijamasi dėl formulių, dėl teiginių, ir iš to kas nors galų gale pasidaro. O debatai be rezoliucijos yra pasikalbėjimas, politinis darbas, kuris nėra be prasmės, bet turi kitokį charakterį“, – aiškino europarlamentaras.
Jo teigimu, „kai viena šalis narė eina prieš kitų šalių narių nuomonę ir suprantamą saugumo interesą, kyla labai didelių klausimų dėl Europos solidarumo principo“.
„Pirmiausia yra pats precedentas, bet tame precedente labai konkrečiai dalyvauja Prancūzija, o visokios pono (Rusijos premjero Vladimiro – BNS) Putino ir panašios kalbos, kad mes galime pirkti ir kitur, ir tada prancūzai neuždirbs, jau yra technologija“, – teigė V.Landsbergis.
Nors buvo manoma, kad Paryžius ir Maskva pasiekė politinį sutarimo dėl „Mistral“ pardavimo, neseniai Rusijos pusė paskelbė norinti, kad būtų skelbiamas atviras konkursas, kuriame galėtų dalyvauti ir Prancūzijos, ir Pietų Korėjos, ir Olandijos, ir Ispanijos projektai.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau ne kartą skelbė, kad ketina įsigyti prancūzų desantinį sraigtasparnius gabenantį laivą–doką „Mistral“.
Laivo sraigtasparnių grupę sudaro 8 desantiniai ir 8 smogiamieji koviniai sraigtasparniai. Vienu metu kilimo denyje gali tilpti 6 sraigtasparniai. Be to, laivo arsenale yra keturi lengvieji desantiniai kateriai arba du kateriai su oro pagalve. Krovinių denyje galima gabenti 1 100 tonų krovinių: maždaug 470 desantininkų (trumpą laiką iki 900), maždaug 40 tankų arba maždaug 70 automobilių.
Neoficialiais duomenimis, laivo kaina – maždaug 600 mln. eurų.
Baltijos šalys yra išreiškusios nerimą dėl tokio ginkluotės pardavimo Rusijai.
