„Pilietybės įstatymas buvo „n“ kartų taisomas, ir dar yra labai taisytinas. Manau, neturi būti bent jau čia labai skirtingų nuomonių, kad didžiausia klaida būtų atmesti prezidentės veto ir priimti įstatymą su visais trūkumais“, – šeštadienį Vilniuje vykstančiame Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) suvažiavime pareiškė V.Landsbergis.
Pasak jo, svarstymai, kaip suteikti „teisę į pilietybę“ ar „teisę atgauti pilietybę“ yra beverčiai, kadangi patys žmonės pasirenka, kurios valstybės piliečiais būti.
Anot jo, prezidentės sprendimas atmesti Seimo priimtą įstatymą suteikė progą peržiūrėti jį „dar kartą ir iš esmės“.
„Turėjo būti, galbūt, nuo pačios pradžios aiškiau atsižvelgta į konstitucinį pagrindą. Kas yra Lietuvos pilietis, iš kur jis yra atsiradęs ir kas vyksta toliau. (...) Yra senos konceptualios sumaišties. Pilietybė yra Lietuvos Respublikos tęstinumo pagrindas. Tai yra vos, vos paminėta. Taip pat reikia pripažinti, kad visi Lietuvos piliečiai yra Lietuvos piliečiai, ir jiems nereikia nieko nei atkurti, nei susigrąžinti ar prašyti. Čia mes esame buvę nevisai aiškūs. Tai yra pilietybės tęstinumas. O kita, tai yra pilietybės įgijimas gimus Lietuvos piliečių šeimoje. Tai buvo numatyta, pasiūlyta visiems, kad esami piliečiai neturėjo galvoti, kaip jiems tapti Lietuvos piliečiais“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, svarstymai, kaip suteikti „teisę į pilietybę“ ar „teisę atgauti pilietybę“ yra beverčiai, kadangi patys žmonės pasirenka, kurios valstybės piliečiais būti.
„Mes dar 1991 metais lydinčiame įstatyme įrašėme, kad sovietų pilietybė buvo primesta ir ji neturi būti svarstoma, bet pasakyti viename straipsnyje yra per mažai, nei išsivalyti smegenis. Ir štai dabar pilietybė tai atkuriama, tai susigrąžinama, yra kažkokie netekusieji pilietybės – kur jie, kas jos neteko, kas turėjo teisę ją atimti? Joks okupantas jos neatėmė. Žinoma, yra netekę dėl to, kad po kovo 11–osios priėmė kitą pilietybę. Tačiau tada jie pilietybės savaime neteko, bet niekas iš jų nieko neatėmė“, – teigė V.Landsbergis.
Prezidentė šią savaitę vetavo parlamentarų priimtą Pilietybės įstatymą. Naujos redakcijos įstatymas leido dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietis įgytų Europos Sąjungos ar NATO priklausančios valstybės pilietybę.
Papildyta 16.02 val.: Profesoriaus pastabas svarstys
Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog partija apsvarstys TS-LKD suvažiavime išsakytas profesoriaus V.Landsbergio pastabas dėl Pilietybės įstatymo. „Iš tiesų, profesoriaus įžvalgos yra tikrai labai svarbios ir vertingos. Prezidentės veto atveria mums galimybę pergalvoti, kaip toliau elgtis, ar grąžinti visą įstatymą svarstyti iš naujo ir pergalvoti kai kurias pozicijas, ar ieškoti kokių nors kitų būdų. Bet net ir Seime priimdami tą variantą, kokio prezidentė nepasirašė, mes labai aiškiai sakėme, kad įstatymas lieka su kai kuriomis abejonėmis, kurias mes būtume siūlę svarstyti Konstituciniam Teismui“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.
TS-LKD pirmininkas taip pat pakartojo savo poziciją, jog Lietuva turi išlaikyti ryšį su emigrantais, ypač tais, kurie į svečią šalį išvyko laikinai. „Kokiu būdu ieškoti sprendimų – čia jau yra Konstitucijos ekspertų, teisininkų ir, galų gale, politikų reikalas. Aš visada sakiau, kad nereiktų daryti skirtumų tarp įvairiais laikais išvykusių iš Lietuvos, ar tai būtų pokario metu, ar tai būtų iki okupacijos, ar tai būtų vėliau. Turime rasti tokį sprendimą, kuris vienodai traktuotų visus, ir kartu neužsidarytume nuo tų, kurie yra tik laikinai išvykę iš Lietuvos“, – teigė A.Kubilius.
