Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaikų darželiai nori savarankiškumo

Anot O.Zimblienės, labdaros ir paramos fondas darželiui reikalingas, kad būtų galima lengviau ir greičiau panaudoti sukauptus pinigus skubioms reikmėms.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Anot O.Zimblienės, labdaros ir paramos fondas darželiui reikalingas, kad būtų galima lengviau ir greičiau panaudoti sukauptus pinigus skubioms reikmėms.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis daugiau Vilniaus mokyklų ir vaikų darželių steigia savo labdaros ir paramos fondus. Ugdymo įstaigų vadovai teigia, kad turint tokį fondą jiems bus kur kas paprasčiau naudotis sukauptomis lėšomis, kurių darželiai ir mokyklos gauna iš rėmėjų bei tėvų, paramai skiriančių 2 proc. pajamų mokesčio.

Vilniaus lopšelis–darželis „Pušaitė“ – viena iš tų Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kuri ketina steigti savo labdaros ir paramos fondą. „Norime turėti fondą, kad į jį pinigus galėtų pervesti rėmėjai, jeigu tokių rastume. Taip pat ten atsidurtų tėvų skiriami 2 proc. pajamų mokesčio. Mums būtų paprasčiau tomis lėšomis naudotis, nereikėtų norint įsigyti smulkmeną ar kažką pataisyti kreiptis į bendrąją viso Vilniaus vaikų darželių buhalteriją“, – sakė vaikų lopšelio–darželio „Pušaitė“ vadovė Ona Zimblienė.

Anot jos, turėdamas savo labdaros ir paramos fondą darželis kur kas paprasčiau spręs smulkias buitines problemas, kurioms reikia kelių dešimčių ar kelių šimtų litų. „Jei darželyje įvyksta kokia avarija: sugenda skalbimo mašina, viryklė, vamzdis prakiūra, tai reikia taisyti tuoj pat, pinigai būtini skubiai. O kai mums skirtos lėšos patenka į centralizuotą buhalteriją, norėdami jų gauti, privalome pateikti sąskaitas, laukti, kol jos bus apmokėtos. Dėl to kai kurios įmonės nenori su mumis bendradarbiauti, nes pinigų už prekes ar paslaugas gali tekti laukti kelias savaites“, – pasakojo O.Zimblienė.

Baiminasi sunkumų

Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, vaikų darželio „Daigelis“ direktorė Tatjana Dvilevič teigė, kad labdaros ir paramos fondus norėtų turėti dauguma sostinės ugdymo įstaigų, tačiau kai kurias atbaido būsimi sunkumai. „Už fondo steigimą reikia mokėti. Be to, vėliau kas nors privalo tvarkyti fondo buhalteriją, už tai irgi gali tekti mokėti, o darželiai daug pinigų neturi, dažniausia tai tik tėvų pervesti 2 proc. pajamų mokesčio. Mūsų darželiui pasisekė – jau penkerius metus fondo buhalteriją tvarko viena mama“, – savo patirtimi dalijosi T.Dvilevič.

Anot T.Dvilevič, labiausia džiugina tai, kad tėvai pradeda suprasti, jog parama darželiui būtina. „Mūsų darželio labdaros ir paramos fondo veikloje aktyviai dalyvauja tėvai, jie patenkinti, nes gauna ataskaitas, tiksliai žino, kam ir kiek pinigų išleista. O ir tos rinkliavos iš tėvų, kurios visada buvo, bet niekur nebuvo fiksuojamos, dabar gali ateiti į fondų sąskaitas. Tuomet galima tiksliai pasakyti, kiek pinigų surinkta ir kam jie panaudoti“, – sakė T.Dvilevič.

Anot T.Dvilevič, steigiant fondą būtina tiksliai suformuluoti nuostatas, kam fonde sukaupti pinigai gali būti naudojami, o ne surinkus pinigų galvoti, kam jie galėtų atitekti. Pastaruoju metu, asociacijos pirmininkės teigimu, vis daugiau darželių vadovų domisi galimybe steigti fondą.

Vien biudžeto pinigų nepakanka

Savivaldybės Švietimo departamento direktoriaus Gintaro Alfonso Petronio teigimu, labdaros ir paramos fondų mokyklose ir darželiuose atsirado jau senokai, tačiau šiemet jų steigiama daugiau. „Labdaros ir paramos fondo buhalterija yra atskira, ja negali naudotis jokie kiti juridiniai vienetai, tarkim, įstaigos steigėjas. Žinoma, kai tėvai ar rėmėjai perveda pinigų į bendrą sąskaitą, jie taip pat atitenka konkrečiam darželiui ar mokyklai, tik tai užtrunka gerokai ilgiau“, – sakė G.A.Petronis.

Anot jo, mokyklos ar darželiai jaučiasi saugiau turėdami tokius fondus, kuriuose sukauptus pinigus gali leisti savo nuožiūra, suderinę tik su fondo valdyba ar vadovais.

„Papildomai surinkti pinigai ugdymo įstaigoms yra labai svarbūs, nes valstybės dotacijų, savivaldybės skiriamų lėšų joms neužtenka. Atsiranda įvairių smulkmenų, tarkim, organizuojamos varžybos ar olimpiada, reikia įsigyti prizų, prireikia kanceliarinių prekių. Tokioms smulkioms išlaidoms ir skiriami fonduose sukaupti pinigai“, – aiškino Švietimo departamento vadovas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min