Valdovų rūmuose autentiškos ekspozicijos galima tikėtis kitų metų antrojoje pusėje

„Ekspozicijos galima būtų tikėtis kitų metų antroje pusėje, nes tam, kad būtų ekspozicija, pastatas turi būti priduotas valstybinei komisijai“, – BNS sakė rūmų direktorius.

Pasak jo, yra tikimybė, kad 2011 metų antroje pusėje didžioji dalis rūmų galėtų būti priduota eksploatacijai. „Tada jau atsirastų ekspozicijos“, – teigė V.Dolinskas. Valdovų rūmų direktorius sakė, kad iki šių metų pabaigos faktiškai Rūmų pietinis korpusas turėtų būti įrengtas, tačiau jis nebus eksploatuojamas. Vis dėlto šių metų pabaigoje Valdovų rūmuose ruošiamasi surengti keletą renginių.

Pasak V.Dolinsko, tam, kad būtų pradėtos rodyti ekspozicijos su autentiškais darbais Valdovų rūmuose reikia įrengti saugumo priemones, sukurti tinkamas autentiškiems dirbiniams mikroklimato sąlygas, įvykdyti sanitarinius reikalavimus.

„Iki metų pabaigos yra planuojama, kad pietinis korpusas iš esmės, jeigu bus gauta Privatizavimo fondo lėšų, bus praktiškai įrengtas tiek, kad jį būtų galima eksploatuoti. Tiesiogine prasme iki galo užbaigta nebus, bet bus pabaigta ne viena, bet daug salių iki to lygio, kad jas būtų galima eksploatuoti, bet jos dar nebus priduotos eksploatacijai, nes tam reikalingas užnugaris, kurio reikalauja sanitarinė stotis, gaisrininkai ir t.t.“, – tvirtino Valdovų rūmų direktorius.
Valdovų rūmų atkūrimo projekto vadovas Ričardas Bitovtas BNS sakė, kad pietinio korpuso statybiniai darbai jau yra baigti, o metų pabaigoje Rūmai galėtų surengti paprastesnes ekspozicijas.

„Statybiniai darbai baigti, bet inžinerinės dalys yra nepadarytos (...) Iki metų pabaigos mes įsipareigoję, kad muziejus galėtų rengti ekspozicijas, bet tai nėra šnekos yra pridavimą. Kad priduotume, turi veikti visos sistemos, bet jos neveiks (...) Lapkričio mėnesį pradeda ekspoziciją rengti, bet tai tik paruošiamieji darbai“, – sakė R.Bitovtas.

V.Dolinskas teigė, kad šių metų liepos mėnesį ketinama trumpam atidaryti Valdovų rūmus, be to, tuo metu bus surengta keletas renginių, susijusių su Žalgirio mūšio 600–ųjų metinių minėjimu bei kitomis valstybinėmis šventėmis.

„Planuojama, tik statybininkai, jeigu bus gautos Privatizavimo fondo lėšos, nenori daryti tokių ilgų atostogų vasarą, nes jiems yra pats darbymetis, geriausias darbo laikas, tai Vartų atvirų durų savaitė ar dienos būtų trumpesnės, bet užtat metų pabaigoje tikimės, kad jie leis kažką provizoriško rūmuose daryti ilgesnį laiką, rengti renginius ar surengti kokią nors didaktinę ekspoziciją, bet be autentiškų eksponatų, kuriems reikia apsaugos ir mikroklimato“, – tvirtino V.Dolinskas.

Valdovų rūmų atkūrimo projekto vadovas Ričardas Bitovtas BNS taip pat sakė, kad statybų stabdymas metų viduryje yra „labai negeras“.

Valdovų rūmams šiemet skirta 12 mln. litų. Iš viso nuo 1995 metų jau išleista daugiau kaip 200 mln. litų.

Prieštaringai vertinamas Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros srities investicinių projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu. Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.