„Nuo liepos 6 dienos iš viso esame priėmę beveik 135 tūkst. lankytojų, kurie įsigijo bilietus ar į edukacinius užsiėmimus, ar į ekskursijas, ar šiaip kaip lankytojai. O renginiuose, kurių surengėme jau daugiau kaip 80, apsilankė beveik 25 tūkst. žmonių“, – pasakojo J.Karpavičienė.
Anot jos, rūmuose vykusių su pirmininkavimu Europos Sąjungai susijusių renginių dalyviams buvo rengiamos bent trumpos ekskursijos, trumpas pristatymas – bet kuriuo atveju jie susipažino su rūmais.
Jos teigimu, daugiausia rūmus aplanko lietuviai, didžiausias jų srautas būna savaitgaliais. Daug dalyvių sulaukia edukaciniai užsiėmimai.
„Tikrai nesitikėjome, kad bus toks didelis susidomėjimas. Galvojome, kad nuslūgus tam tikram atidarymo šviežumui, susidomėjimas gali šiek tiek ir slopti. Rugpjūčio mėnesį buvo šioks toks sumažėjimas, bet, matyt, dėl vasaros, o rugsėjo mėnesį statistika nuolat augo“, – sakė Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja.
Ji taip pat pasakojo, kad ekskursijas rūmuose veda ne tik trys etatiniai gidai, bet ir kiti atestuoti profesionalai.
Valdovų rūmų muziejuje galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Autentiški įvairių laikotarpių rūmų mūrai, gausūs ir unikalūs archeologiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.
Tuo metu atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija lankytojus kviečia į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią Lobyno salę.
Valdovų rūmai buvo atidaryti liepos 6 dieną. Iki šių metų gegužės atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta 53 proc. viso rūmų ploto. Užbaigti antrąjį Valdovų rūmų korpusą reikia per 60 mln. litų.
Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje-XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino – vardais.
Rusijos caro administracijos nurodymu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.
