Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybė remia nesaugų ir nelegalų asbesto šalinimą

Kovoje dėl valstybės žemės pasitelkiama ir ugnis 15min tema
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Kovoje dėl valstybės žemės pasitelkiama ir ugnis
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Jau beveik penkmetį Žemės ūkio ministerija neša svetimą naštą už nuodingų asbesto gaminių šalinimą. Kol už tai atsakinga Aplinkos ministerija teisinasi lėšų stygiumi ir kitų prioritetų gausa, Žemės ūkio ministerija remia Lietuvos kaimo gyventojų norą pasikeisti šiferinių stogų dangą. Bet ir čia bėda – gyventojai bei stogdengiai nesilaiko saugos reikalavimų ir taip Lietuvos mokesčių mokėtojų bei Europos Sąjungos valstybių narių lėšomis gali kenkti ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai.

Praėjusią vasarą šiferinę stogo dangą į metalines čerpes išmainiusi Kalvarijos savivaldybės Aistiškių kaimo gyventoja Lina Šimilevičienė pasakoja apie teikiamą paramą keičiant šiferinius stogus sužinojusi iš seniūnijos darbuotojos. Į klausimą, kodėl nusprendė pasikeisti asbestinį stogą, ji atsako: „Bėgo. Nesaugu. Koks gyvenimas namuose, jeigu stogas bėga“.

Žmonės, kurie neturi pinigų, po šiai dienai gyvena po asbestiniais stogais. O tai ką daryti? Ar jis sukelia vėžį, ar nesukelia – neturi iš ko rinktis.

Apie sveikatai keliamą asbesto pavojų L.Šimilevičienė teigia net nepagalvojusi: „Žmonės, kurie neturi pinigų, po šiai dienai gyvena po asbestiniais stogais. O tai ką daryti. Ar jis sukelia vėžį, ar nesukelia – neturi iš ko rinktis“.

Ji sako, kad paramai gauti reikalingus dokumentus parengti buvo labai sudėtinga.

„Jeigu būtų nepadėję, tai nemanau, kad visą tą galą būčiau užpildžiusi. Moteris, kuri tvarkė dokumentus, komercinius pasiūlymus, ji buvo susijusi su tokiais dalykais ir tai ne iš pirmo karto pavyko parašyti“, – pasakoja Aistiškių gyventoja ir priduria, kad su popierizmu pagelbėjo pažįstama.

Labai daug popierizmo

15min skaitytojo Augustino nuotr. /Šiukšlės sostinės Kurklių gatvėje
15min skaitytojo Augustino nuotr. /Šiukšlės sostinės Kurklių gatvėje

V.Šimilevičienė abejoja, ar finansinė valstybės parama atnešė daug naudos.

„Jeigu stogą būtume keitę be Nacionalinės mokesčių agentūros pagalbos, nemanau, kad daug ką būtumėme praradę. Gal pasikeistume netgi pigiau, – tikina paramos gavėja. – Buvo tokių medžiagų, kurių reikėjo, bet jų nekompensavo. Ir popierizmas labai didelis – šviest, atšviest, vien pavedimai, jokių grynų pinigų... Jeigu pagyvenusio amžiaus žmonės keistųsi [asbestcementį stogą], aš nemanau, kad sugebėtų tai padaryti.“

Buvo tokių medžiagų, kurių reikėjo, bet jų nekompensavo. Ir popierizmas labai didelis – šviest, atšviest, vien pavedimai, jokių grynų pinigų... Jeigu pagyvenusio amžiaus žmonės keistųsi [asbestcementį stogą], aš nemanau, kad sugebėtų tai padaryti.

Asbestinių stogų dangos keitimo taisyklėse rašoma, kad išlaidos, skirtos stogą laikančioms konstrukcijoms, šiltinimo medžiagoms, statybos darbams, yra vertinamos kaip netinkamos finansuoti.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai dokumentų už šių priemonių pirkimą pateikti nereikia, todėl institucija nežino, ar stogo keitimo darbai atliekami legaliai, ar statybininkai yra apmokyti ir naudoja apsaugos priemones. Tokia institucijos politika naudojasi paramos gavėjai, kad ir ta pati V. Šimilevičienė, kuriai net ir be kompensacijų už statybos darbus iš savo kišenės mokėti nereikėjo.

„Vyras prie statybų dirba, jo bendradarbiai padėjo [...]. Kainavo man tik pietus vyrams padaryti“, – sako paramos gavėja.

Anot jos, pagalbininkai keisdami asbestinį stogą, specialių prevencinių priemonių nesiėmė, ir pavyzdžiui, respiratorių nedėvėjo.

Šiferis – netvarkinga, negražu

Savo lėšomis asbestcementį sodybos stogą pasikeitusi Vida, prieš penkmetį su šeima įsikūrusi kaime netoli Marijampolės miesto, paklausta apie savisaugos priemones prapliumpa juoku.

„Ir taip, ir ne“, – į klausimą, ar stogdengiai saugojosi, atsako ji.

„Nusipirkome seną sodybą ir keitėme [stogą] naujai“, – pasakoja kaimo gyventoja ir sutinka, kad seną šiferinės dangos stogą keitė ne dėl pavojaus sveikatai, o dėl tvarkos ir grožio.

Vida teigia apie valstybės paramą asbestinių stogų keitimui žinojusi ir galbūt būtų ja pasinaudojusi, tačiau tuo metu neatitiko paramos gavėjams taikomų reikalavimų.

„[Kaime] reikėjo būti išgyvenus nors metus“, – teigia tuo metu ką tik į sodybą atsikrausčiusi naujakurė.

Aistiškių kaimo gyventojas Rymantas Vilkaitis, 2014-aisiais pagal Kaimo plėtros programą kartu su broliu pakeitęs šiferine stogo danga nuklotą tėvų gyvenamojo namo stogą, sako per daug nesisaugojęs.

Paramos gavėjas: trūksta informacijos

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Moteris su respiratoriumi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Moteris su respiratoriumi

„Dėvėjome pirštines, drabužius. Respiratorius? Kadangi dirbome gryname ore, nenaudojome nieko. Matėme vėjelis nupučia [asbesto plaušelius], jie kažkur visgi nusėda ant žolės, ant pastato sienų – to neišvengsi, – pasakoja R.Vilkaitis ir atsakomybės už savisaugą neprisiima. – Galėjo seniūnijoje ar Nacionalinėje mokėjimo agentūroje išduoti bent respiratorių – kokį paprastą – ar akinius.“

R.Vilkaičio nuomone, informacijos apie asbesto žalą ir priemones, kaip apsisaugoti nuo jo keliamo pavojaus, trūksta: „Kažkur tai paskaitai užsakomąjį straipsnelį – bet ne kiekvienas skaito, ne kiekvienam įdomu. Bet kad būtų perspėjimai kokioje Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, išduotų brošiūrą, nėra taip. Iš viso ta tema nėra jokios informacijos. Niekas neperspėja, niekas nesako, kaip su juo (asbestcementu – aut. past.) elgtis. Niekas jo nebijo“.

Apie galimybę gauti paramą keičiant šiferinio stogo dangą R. Vilkaitis teigia sužinojęs iš kaimyno.

„Namas statytas kažkur 1959-aisiais, atgyveno savo laiką ir [stogas] vietomis buvo kaip kartonas. Keitėme patys (R. Vilkaitis su broliu ,– aut. past.), lūžinėjo vietomis, – tikina Aistiškių gyventojas. – Padarius darbus, atvyko atstovas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, apžiūrėjo, nufotografavo, o tada pervedė pinigus.“

Pavojų vertina atsainiai

Apie asbestcementį stogą kaip apie sveikatai kenksmingą atlieką R.Vilkaitis sako negalvojęs.

Daugelis žmonių neturi pinigų. Jeigu dengtų 70 procentų išlaidų, šiferinių stogų šalinimas vyktų greičiau. Pas mus buvo kritinė situacija, bet ne visiems keisti stogą naudinga.

„Senesnės kartos žmonės tai vertina atsainiai. Kitas dalykas, kol jo nejudini, kenkėjiškos pusės nėra. Va, kai pradedi laužyti, skraidantys plaušeliai saulėje matyti“, – dėsto paramos gavėjas.

Užpildyti paramai gauti reikalingus dokumentus jam padėjo draugas ir darbuotojai kaimo seniūnijoje.

„[Stogą] keitėmės pirmąjį kartą, buvo neaišku, bet didelių problemų nekilo“, – tikina Kaimo plėtros programos dalyvis. Jo nuomone, Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėta parama galėjo būti didesnė: „Daugelis žmonių neturi pinigų [...]. Jeigu dengtų 70 procentų išlaidų, šiferinių stogų šalinimas vyktų greičiau. Pas mus buvo kritinė situacija, bet ne visiems [keisti stogą] naudinga“.

Tokių, kurie vis dėlto įžvelgia paramos naudą, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, yra daugiau nei 13 tūkst. – būtent tiek gyvenamųjų namų visose Lietuvos kaimiškosiose vietovėse nuo 2012-ųjų, kai Žemės ūkio ministerija ėmėsi įgyvendini Kaimo plėtros programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“, iki šių dienų pasipuošė naujais stogais.

Asbestinių stogų dangos keitimas
15min.lt diagrama/ Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys/
Veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimas

Per mažai paramos lėšų

„Gyventojai yra suinteresuoti pasinaudoti parama ir gerinti gyvenamąją aplinką“, – rašoma valstybinio audito ataskaitoje, pagal kurią, norinčiųjų pasikeisti šiferinę stogų dangą veiklos laikotarpiu skaičiuojama kur kas daugiau – Nacionalinė mokėjimo agentūra surinko virš 17 tūkst. paraiškų.

„Pareiškėjai [...] turi konkuruoti tarpusavyje. Tik geriausi projektai gali būti finansuojami“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė.

Naujam finansavimo laikotarpiui skirtas biudžetas mažesnis 14 procentų – tikrai yra kur kaime išleisti lėšas ir kitiems dalykams.

„Jei tą patį finansinį krepšelį padalinsi šešioms priemonėms, gali pasiekti ženklų rezultatą. Jeigu padalinsi šešiolikai priemonių (čia mūsų Lietuvos atvejis), gėris bus pastebimas, bet mažiau ženklus nei koncentruojant lėšas tam tikriems tikslams“, – finansų skirstymo priežastis, kodėl dalis suinteresuotų asmenų lieka be paramos, aiškina V. Daugalienė.

Bėgant metams gyventojų susidomėjimas, kaip ir lėšos, skiriamos asbestinių stogų keitimui, mažėja.

„Naujam finansavimo laikotarpiui skirtas biudžetas mažesnis 14 procentų – tikrai yra kur kaime išleisti lėšas ir kitiems dalykams.

Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr./Žemės ūkio ministerijos pastatas Vilniuje
Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr./Žemės ūkio ministerijos pastatas Vilniuje

Jeigu būtų galimybė pritraukti lėšų iš kitų fondų, tai būtų didžiulė paspirtis [...]. Norėtųsi, kad kiti labiau remtų šią priemonę“, – teigia departamento direktorė.

19 namų – su naujais stogais

Kaimo plėtros programos veikla pavadinimu „Asbestinių stogų dangos keitimas“ ne vienintelė, pagal kurią įmanoma atsikratyti dar sovietiniais laikais kancerogenine medžiaga nuklotos stogų dangos. Žemės ūkio ministerija rengia priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, pagal kurią atnaujinant privačių pastatų grupės eksterjerą, pavyzdžiui, pastatų fasadus, stogus, langus, galima pretenduoti į finansinę valstybės paramą. Šia galimybe 2012 metais pasinaudojo Aistiškių kaimo bendruomenė ir pakeitė devyniolikos namų asbestinius stogus.

„Stogus pasikeitėme dėl saugumo. Kolūkių laikais dengti stogai buvo apsamanoję, sutrūkę“, – aiškina bendruomenės vadovė ir projekto iniciatorė Marija Murauskienė.

Stogus pasikeitėme dėl saugumo. Kolūkių laikais dengti stogai buvo apsamanoję, sutrūkę.

Anot jos, sunku buvo tinkamai paruošti visus dokumentus. Reikėjo organizuoti viešųjų pirkimų konkursą, kurio metu laimėjusi įmonė turėjo imtis stogų keitimo darbų.

Stogdengiai – du valkatos

„Vilniečiai laimėjo. Negaliu sakyti, kad buvome jais patenkinti – su viešaisiais pirkimais mes nusvilome. Atvažiavo „Statybų ekspertas“ su nuotraukomis, su dokumentais, viskas čiki, bet kai atvežė darbininkus, dvi valkatas iš biržos [...], turėjau baisų dantų skausmą. Nelegaliai samdžiau savo žmones prie tų dviejų valkatų. Galiausiai, viduryje projekto, jie (UAB „Statybų ekspertas“ – aut. past.) subankrutavo. Bet vėliau viskas pavyko“, – dėsto M. Murauskienė.

Vilma Daugalienė
Lrs.lt nuotr./ Vilma Daugalienė

Nacionalinė mokėjimo agentūra devyniolikos asbestinių stogų pakeitimui išmokėjo daugiau nei 150 tūkst. litų. Tai atitiko 65 procentus visų išlaidų. Likusią dalį kaimo gyventojai padengė savo lėšomis.

„Šis projektas buvo vienintelis Lietuvoje“, – teigia M.Murauskienė.

Tokio tipo projektas galbūt buvo pirmasis, bet nebūtinai vienintelis. Nacionalinės mokėjimo agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė teigia, kad tokių projektų, kai veikla susijusi su stogo remonto darbais, buvo ir daugiau. Tiesa, ji nekonkretizuoja, ar jie buvo susiję ir su asbestinių stogų dangos keitimu.

Ministerija imasi per daug iniciatyvos

Už asbesto šalinimą Lietuvoje juridiškai atsako Aplinkos ministerija, tačiau ji šiuo metu nevykdo jokios prevencinės programos. Žemės ūkio ministerija, anot V.Daugalienės, pradėjusi organizuoti šiferinių stogų keitimo priemonę, parodė politinę valią ir pasinaudojo galimybe suteikti kaimo gyventojams geresnes gyvenimo sąlygas.

Mes tik per daug iniciatyvos imamės, bet šalinimui tai netrukdo, o padeda. Vis dėlto Aplinkos ministerija turi rūpintis tokiais dalykais. Ji turi groti pirmuoju smuiku ir labai tikimės, kad naujoji valdžia suras prioritetą šiems dalykams.

„Mes tik per daug iniciatyvos imamės, bet šalinimui tai netrukdo, o padeda. Vis dėlto [...] Aplinkos ministerija turi rūpintis tokiais dalykais. Ji turi groti pirmuoju smuiku ir labai tikimės, kad naujoji valdžia suras prioritetą šiems dalykams“, – viliasi departamento direktorė.

Kaimo plėtros programos, kuriai priskirta ir šiferinių stogų dangos keitimo priemonė, įgyvendinimas numatytas iki 2020-ųjų. O kas tada?

„Parama nepasinaikins, ji bus kitokios formos, o kokios – po naujų metų prasidės diskusijos. Nepaisant to, kad parama bus ženkliai mažesnė, ji bus labiau kompleksiška, labiau pagrįsta finansiniais instrumentais“, – aiškina V.Daugalienė.

Galbūt paramos nebeliks

Tačiau nereikia užbėgti įvykiams už akių. Žemės ūkio ministerijos atstovė pripažįsta nežinanti, ar parama asbestinių stogų dangos keitimui bus suteikiama ir iki tų pačių 2020-ų metų: „Nors lėšas planuojame pamečiui, galbūt pamatysime, kad tikslinga padaryti didesnį šaukimą dabar, o kitais metais to nebus“.

Nors lėšas planuojame pamečiui, galbūt pamatysime, kad tikslinga padaryti didesnį šaukimą dabar, o kitais metais to nebus.

Siekiant ribotus finansus paskirstyti teisingai, Nacionalinė mokėjimo agentūra teikdama paramą sudaro projektų atrankos pirmumo eilę. Didesnę tikimybę gauti lėšas šiferinių stogų dangos keitimui turi tie, kurie kaimo vietovėje profesinę ar ekonominę veiklą vykdo jau ne pirmus metus, turi negalią, yra sulaukę pensinio amžiaus arba yra nedarbingi. Į pirmumo eilės viršų kyla ir tie pareiškėjai, kurie turi daugiavaikę šeimą, kaimo vietovėje gyvena ilgiau nei vienerius metus ar augina mažametį vaiką.

Kita vertus, dėl paramos gali varžytis ir tie, kuriems aukščiau išvardintos nuostatos nėra būdingos. Tokiu atveju pareiškėjai turi būti bent jau kaimiškosios vietovės (bet ne sodo bendrijos) gyventojai, įsikūrę gyvenamajame name.

Įtikino Europos Komisiją

„Įžvelgus, kad seni šiferiniai stogai kenkia žmonių sveikatai, derantis su Europos Komisija mums pavyko įrodyti, kad parama, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, yra tinkama“, – apie Europos Sąjungos suteiktų lėšų poreikį asbestinių stogų keitimui pasakoja V.Daugalienė.

Miestų gyventojai į paramą pretenduoti negali. Kalvarijietei Aldonai Vasiliauskienei asbestinį stogą teko keisti savo lėšomis.

„Vienoje pusėje lyg bėgimas, lyg skylė buvo, tai keitėme“, – teigia ji.

A.Vasiliauskienė sako lankiusis miesto savivaldybėje, domėjusis dėl paramos ir sužinojusi, kad kaip miesto gyventoja jos gauti negali. Tačiau jei būtų buvusi tokia galimybė, parama ji būtų pasinaudojusi.

„Sakė, kad labai daug dokumentų, bet ką tie dokumentai – jie sutvarkomi“, – tikina Kalvarijos gyventoja.

Pagal Kaimo plėtros programą, visi pareiškėjai, atitinkantys kriterijus ir siekiantys pasikeisti šiferinius stogus, gali pretenduoti į 2000 eurų paramą, nesudarančią daugiau nei 50 procentų projektui finansuoti reikiamų išlaidų.

Nuskriausti miestiečiai

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko miškus ir pievas.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko miškus ir pievas.

Mantas, įsikūręs viename Prienų rajono kaimų, vis dar gyvena name, kurio stogas padengtas asbestu. Ateityje namo savininkas žada šį stogą pakeisti.

„Norėtume pasinaudoti programos teikiama parama, – sako Mantas, – stogai susidėvėję.“

Jo nuomone, miestų ir miestelių gyventojai, negalintys pretenduoti į paramą, yra nuskriausti, tačiau ir greta jo kaime gyvenantys namų savininkai, kurių, anot pašnekovo, yra didelė dalis, asbestinių stogų dangos neskuba keisti.

Varžtai, mediena, įvairiausi dalykai, kurie yra reikalingi, darbas kainuoja papildomai. Manyčiau, žmonės tam neturi lėšų.

„Kompensacija yra tik stogo dangai. Kitas dalykas – tik 50 procentų. Varžtai, mediena, įvairiausi dalykai, kurie yra reikalingi, darbas kainuoja papildomai. Manyčiau, žmonės tam neturi lėšų“, – svarsto Mantas.

Tiems, kuriems lėšų pakanka ir kuriems pasiseka laimėti konkursą dėl valstybinės paramos asbestinių stogų keitimui, įgyja ir tam tikrų įsipareigojimų. Jie privalo projektą įgyvendinti per vienerius metus, apdrausti naujai uždėtą stogą, mažiausiai 5 metus nekeisti gyvenamosios vietos ir tinkamai, pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, likviduoti kancerogeniškas asbesto atliekas, o tai pavyksta ne visiems.

Asbestą užkasė po žeme

Įmonės „Stogininkai“ vadovas-stalius Tomas Sakalauskas prisimindamas, kur vieną kartą keičiant šiferinį stogą nukeliavo vėžį sukeliančios asbestcemenčio atliekos, neslepia nuostabos: „Papuolė tokia šeimininkė, kuri visą savo asbestinį stogą užkasė palei namą [...] – suskaldė į smulkias dalis ir užkasė negiliai. Žmogus padarė nesąmonę – nei ten gylio, nieko... Atsilieps žmogui“.

Tokia pačia patirtimi dalijasi ir kitas stogdengys klaipėdietis Irmantas. Jis sako ne kartą matęs, kaip namų savininkai šiferinę dangą užkasa po žeme.

A.Vasiliauskienė teigia senus šiferinius stogo lakštus atidavusi pažįstamiems, įsikūrusiems kaime: „Sakė, kokį tvartą rengsis ar ką, tai jie ir išsivežė“.

Šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele.

Pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, asbesto atliekos turi pasiekti laikymo aikšteles, kuriose jos būtų saugiai utilizuotos.

„Šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele.

Šiferio laužas (smulkus) turi būti supakuotas į sandarią plastikinę tarą [...] ir sudėtas ant padėklų (palečių) bei apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad sąvartyne esanti technika galėtų iškrauti krovinį“, – rašoma internetinėje svetainėje asbestuine.lt.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniaus kompostavimo aikštelė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilniaus kompostavimo aikštelė

Asbestą gabena bet kaip

Asbesto šalinimo taisyklių nepaiso ne tik savo lėšomis stogus besikeičiantys gyventojai, ne tik paramą gaunantys Kaimo plėtros programos dalyviai, bet ir sąvartynų ar atliekų priėmimo aikštelių darbuotojai, kurie sutinka utilizuoti netinkamai įpakuotus asbesto gaminius.

Jiems tinka taip, kaip atveši. Kažkokių reikalavimų nėra. Svarbu tik pristatyti jiems šitą reikalą.

Stogdengys Irmantas pasakoja kelis kartus pristatęs asbesto gaminius į mokamas atliekų tvarkymo aikšteles, tačiau jų darbuotojai apie jokį pavojingų atliekų užsandarinimą neužsiminė.

„Jiems tinka taip, kaip atveši. Kažkokių reikalavimų nėra. Svarbu tik pristatyti jiems šitą reikalą“, – patirtimi dalijasi stogdengys.

Aistiškių kaimo gyventoja L.Šimilevičienė nereikalingus šiferinio asbesto lakštus utilizavo Panausupio kaimo sąvartyne Marijampolės savivaldybėje.

„Utilizuoja juokingai“

„Mes su vyru savo transportu priekabėlę paklojome [šiferio lakštais] ir nuvežėme. Pasvėrė. Kažko ypatingo neprašė“, – teigia L.Šimilevičienė ir dar kartą patvirtina, kad asbesto jokia plėvele nesuko ir ant jokių palečių negabeno.

„Kai pažiūrėjau, utilizuoja juokingai. [Asbesto atliekas] sumetė į duobę, atvažiavo traktorius, sutrynė ir viskas. Tai koks čia utilizavimas. Tvarkos trūkumas“, – stebisi gyventoja. Ji taip pat akcentuoja, kad asbesto utilizavimas – nepigi paslauga: „Tonos kaina – apie 300 eurų su viršum, o mums reikėjo utilizuoti apie 2 tonas [asbesto atliekų]“.

Roberto Grušausko nuotr./Šiukšlės Krekenavos regioniniame parke
Roberto Grušausko nuotr./Šiukšlės Krekenavos regioniniame parke

Sąvartynai ar asbesto atliekų aikštelės, šalinančios šią nuodingą medžiagą, išsidėsčiusios greta didžiųjų Lietuvos miestų. Jų yra beveik 70. Dalis įmonių asbesto atliekas šalina mokamai – vienos asbesto tonos utilizavimas gali atsieiti ir 710 eurų, kitos įmonės pinigų nereikalauja. Asmenys, dalyvaujantys Kaimo plėtros programoje, išlaidas už asbesto transportavimą iki utilizavimo vietos ir jo šalinimą gali įtraukti į kompensuojamų išlaidų sąrašą.

Paramos gavėjas: gal ir įkvėpiau plaušelių

R.Vilkaitis asbesto atliekas utilizavęs atliekų tvarkymo aikštelėje netoli Kalvarijos miesto, kaip ir L.Šimilevičienė, teigia jų nepakavęs ir ant palečių nekrovęs.

Asbesto plaušeliai plaučių audinyje
Higienos instituto nuotr./ Asbesto plaušeliai plaučių audinyje

„Mes paprasčiausiai [šiferio lapus] atsargiai sukrovėme. Buvo liepos ar rugpjūčio mėnuo – labai karšta – ir kažkas skraidė. Gal tie [asbesto] siūleliai. Jų čiutčiut buvo, bet kas taip elgsis – suks į plėvelę... Gal ir įkvėpėme [asbesto plaušelių], nesiginčiju, bet tai nėra taip baisu, kaip atėjus į armiją gaut granatą. Tada rankos kojos dreba“, – situacijos nesureikšmina paramos gavėjas.

Jis asbesto atliekas utilizavo mokamai: „Mums reikėjo priduoti 500–600 kg [šiferinės dangos lakštų]. Tai gana nemažai. Ir dengė iš europinių lėšų tik pusę visos sumos išlaidų. Pats išveži, priduodi ir dar 400–450 litų (116-130 eurų) turi sumokėti. Kadangi tai kenksmingos medžiagos, turėtų dengti 100 procentų išlaidų, kad žmonės būtų nors kiek suinteresuoti“.

Asbesto atliekų pašalinta daugiau

Į Kauno regiono atliekų tvarkymo centro valdomas atliekų tvarkymo aikšteles dažniausiai būtent ir pakliūna šiferiniai stogų lakštai, kuriuos atgabena paramos gavėjai, – taip teigia techninis įstaigos inžinierius Darius Dijokas.

„Atvažiuoja darbuotojai, [asbesto gaminius] išpila į specialią atliekų aikštelę. Ten yra paruoštas užpylimo gruntas. Jeigu oras sausas, atliekos sušlapinamos, ir po to užpilamos gruntu“, – asbesto utilizavimo procesą nupasakoja specialistas.

9
15min.lt diagrama/ Aplinkos apsaugos agentūros duomenys/ Asbesto atliekų surinkimas sąvartynuose

Nuo 2012-ųjų, kai Žemės ūkio ministerija pradėjo teikti paramą keičiantiems šiferinės dangos stogus kaime, asbesto atliekų surinkimas išaugo trigubai. Jeigu 2011 metais buvo utilizuota virš 5 tūkst. tonų tokių atliekų, 2012-aisiais pašalinta daugiau jau daugiau nei 16 tūkst. tonų nuodingos medžiagos. Tačiau kiek nereikalingų asbesto gaminių papuola į bendrus sąvartynus, niekas nežino.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šiferinis stogas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šiferinis stogas

Vida, savo lėšomis keitusi šiferinės dangos stogą, pripažįsta, kad asbesto atliekų nevežė į jokias atliekų tvarkymo aikšteles.

„[Sudėjome] į konteinerius ir išvežė su šiukšlėmis“, – pasakoja ji. Tai reiškia, kad Vidos išmestos asbesto atliekos pateko į bendrą sąvartyną.

Bendrų sąvartynų niekas netikrina

Tikimybės, jog asbestcementis patenka į bendrus sąvartynus, D.Dijokas nepaneigia: „Gal kažkoks gabalėlis ir patenka, bet aš abejoju“.

Kiek asbesto atliekų papuola į šoną? Niekas neprisipažins, o nustatyti gana sunku.

„Kiek asbesto atliekų papuola į šoną? Niekas neprisipažins, o nustatyti gana sunku“, – teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos chemikė Liuda Bakienė. Asbesto plaušelių koncentracijos ore tyrimus atliekanti specialistė sako, kad nuėjus į sąvartyną ir paėmus oro mėginį, jame galima būtų aptikti ir kitų medžiagų, tarp kurių asbesto plaušelius nustatyti būtų sudėtinga.

„Nebent tyrimą atlikti kažkokiu kitokiu metodu, bet niekas neužsiima ir neužsiims, nes teisės aktas reikalauja, kad asbesto atliekas vežtumei į pavojingų atliekų aikštelę“, – argumentuoja ji.

Nei D.Dijokas, nei L.Bakienė nežino, kiek laiko dūlėtų asbestas, pakliuvęs į bendrą sąvartyną.

Pirma atliekos turi būti išrūšiuotos, asbesto gaminiai išrinkti į atskirą krūvą ir pristatyti į atliekų tvarkymo aikšteles.

„Lietuvoje tokie tyrimai nedaromi“, – konstatuoja chemikė.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjas Andrius Masiokas sako, kad už pavojingas atliekas, tarp jų ir asbestą, patekusias į bendrus sąvartynus, yra atsakingi jų darbuotojai.

„Pirma atliekos turi būti išrūšiuotos, asbesto gaminiai išrinkti į atskirą krūvą ir pristatyti į atliekų tvarkymo aikšteles“, – teigia jis.

Už pavojingų atliekų laikinąjį laikymą, surinkimą ir apdorojimą, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, gresia administracinė atsakomybė ir bauda, siekianti mažiausiai 86 eurus. Pavojingų atliekų pakavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 144 iki 434 eurų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min