Pasak patarėjo, VGT patvirtino reikalavimus ir užduotis šalies žvalgybos tarnyboms, kuriomis vadovaujantis žvalgybos tarnybos toliau turės dirbti. Užduotys, J.Markevičiaus teigimu, nėra viešai komentuojamos. Anot J.Markevičiaus, šiemet taip pat bus pateiktos įstatymų, susijusių su žvalgybos parlamentine kontrole, pataisos.
„Buvo apibrėžtos gairės, ką joms daryti, sumažėjo jų savarankiškumas. Iki šiol tarnybos pačios numatydavo savo prioritetus ir pačios tvirtindavo užduotis. Šitoje vietoje yra apibrėžti konkretūs tikslai ir uždaviniai. VGT yra kolegialus institutas, prezidentė jam vadovauja, kiti yra VGT nariai. VGT vadovausis tomis nuostatomis, kurios šiandien yra įstatyme, jomis iki šiol tiesiog nebuvo vadovaujamasi“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė J.Markevičius.
J.Markevičiaus teigimu, VGT nariai iš esmės pritarė naujai žvalgybos koncepcijai, tačiau, anot jo, šis dokumentas dar bus redaguojamas ir vėliau bus pristatytas. Anot prezidentės patarėjo, koncepcija parengta atsižvelgiant į NATO ir Europos Sąjungos valstybėse galiojančią praktiką, taip pat buvo konsultuotasi su visais valdžios atstovais.
„Koncepcijai pradėti šiandien įstatymų nereikia keisti. Yra patvirtinti poreikiai, įsteigta grupė, tą šiandien numato Valstybės gynimo tarybos įstatymas. Įstatymų paketas, kuris bus toliau teikiamas, tai bus kita Seimo sesija. Kovo mėnesį mes jį ir pateiksime. Tai yra prezidentės įsipareigojimas, ir mes jį vykdysime“, – sakė prezidentės patarėjas. Parlamentinės žvalgybos tarnybų kontrolės klausimą, kuris, pasak J.Markevičiaus, yra susijęs su Seimo statuto keitimu, tikimasi išspręsti šiais metais. Anot jo, Seimui bus pasiūlyta, kaip stiprinti parlamentinę kontrolę – „kokia forma organizuoti, kokias funkcijas Seimas turėtų papildomai įsirašyti“.
„Buvo kalbėta apie Valstybės gynimo tarybos įstatymo pataisas, t.y. aiškiau reglamentuoti pačios tarybos veiklą ir jos steigiamos grupės nuostatas, toliau buvo kalbėta apie Žvalgybos įstatymo papildymą apibrėžiant parlamentinės kontrolės funkcijas ir Valstybės gynimo tarybos kaip svarbiausios institucijos vaidmenį. Ir buvo kalbėta apie Seimo statutą, t.y. kuris konkrečiai komitetas kokias funkcijas vykdys, kokia apimtimi ir kokiu gyliu. Yra trys įstatymai, kurie bus tobulinami. (...) Tas užtruks, bet mes manytume, kad šiais metais tai bus sutvarkyta“, – kalbėjo Prezidentūros atstovas.
„Seimo galios yra apibrėžtos Konstitucijoje, yra kalba apie tai, kad išrašyti funkcijas aiškiai ir tiksliai ir apibrėžti, kokia tvarka yra pateikiamos žvalgybos tarnybų ataskaitos, kokia apimtimi, kokiais atvejais, periodiškumas. Tai yra tiksliai reglamentuoti, ką turi daryti žvalgybos tarnybos, kad jų veikla būtų skaidri tam tikru atžvilgiu ir aiški nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų atžvilgiu“, – dėstė J.Markevičius.
VGT, pasak prezidentės patarėjo, taip pat pritarė Žvalgybos koordinavimo grupės steigimui, kuri turėtų aprūpinti žvalgybos tarnybas informacija ir organizuoti darbą. Į ją turėtų būti deleguojami visų aukščiausių valdžios institucijų – Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės – atstovai. J.Markevičius minėjo, kad VGT kalbėjo apie naują Valstybės saugumo departamento veiklos strategiją, tačiau pažymėjo, kad naujo VSD generalinio direktoriaus klausimas svarstytas nebuvo.
VGT koordinuoja svarbiausius šalies saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimus. Valstybės gynimo tarybą sudaro prezidentė, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkė, krašto apsaugos ministrė ir kariuomenės vadas.
