Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės kontrolė: daugiabučių namų atnaujinimo programos nepavyks laiku įgyvendinti

Ketinama renovuoti ne pavienius namus, o ištisus kvartalus.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Renovacija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valstybės kontrolės pranešimas spaudai teigiama, jog įvertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad per penkerius metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų, o norint jų atnaujinti 70 proc., kaip yra numatyta daugiabučių namų atnaujinimo programoje, kasdien turėtų būti atnaujinama daugiau kaip 10 pastatų.

Taigi užsibrėžtas programos tikslas iki 2020 m. modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių taip ir nebus pasiektas. Šiuo metu šalyje apie 1,64 mln. gyventojų gyvena iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, kurių apšildymui dėl nepakankamos priežiūros ir pernelyg mažų investicijų į atnaujinimą sunaudojama 1,5–4 kartus daugiau energijos nei šiuolaikiniams pastatams.

Užsibrėžtas programos tikslas iki 2020 m. modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių taip ir nebus pasiektas.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, įgyvendinta daugiabučių atnaujinimo programa leistų sutaupyti daugiau nei pusę jiems apšildyti sunaudojamos energijos, tačiau jei ir toliau modernizacija bus vykdoma taip vangiai, programa neduos apčiuopiamų rezultatų. „Gyventojus nuo aktyvaus įsitraukimo į programą sulaiko nežinomybė, ar daugiabučių atnaujinimas tikrai pasiteisins, ar neišaugs šildymo kainos. Valstybės paramos teikimo tvarka turėtų būti lankstesnė, turėtų skatinti gyventojus sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos. Žmonės taip pat turi turėti galimybę kiekviename bute patys reguliuoti, kiek šilumos jie vartoja, todėl individualaus reguliavimo prietaisai turėtų būti diegiami kaip prioritetinė priemonė. Be to, abejotina, ar nauja valstybės paramos teikimo programos schema motyvuos daugumą daugiabučių namų gyventojų modernizuoti savo namus“, – daugiabučių atnaujinimo problemas vardina G. Švedienė.

Pasak valstybinių auditorių, iki šiol gyventojams suprantama forma nepateikiama išsami ir patikima informacija, kokią realią naudą gautų konkretaus namo gyventojai dalyvaudami programoje. Pavyzdžiui, kiek būtų galima sutaupyti, jei būtų atkuriama tik daugiabučio projektinė būklė, įdiegiama dalis ar visos energiją taupančios būsto atnaujinimo priemonės. Dėl ribotų valstybės ir gyventojų finansinių galimybių tokia informacija padėtų racionaliai apsispręsti, kokia apimtimi atnaujinti būstą.
Daugiabutį atnaujinti apsisprendę gyventojai neturi garantijų, kad projektavimo ir atnaujinimo darbai bus atlikti kokybiškai ir leis sutaupyti tiek šilumos energijos, kiek numatyta projektuose, nes Lietuvoje dar tinkamai neveikia darbų priežiūros ir kontrolės sistema. Pavyzdžiui, atrankos būdu įvertinus 61 atnaujintą daugiabutį, 23-uose pastatuose realiai sutaupomos energijos kiekis du kartus skyrėsi nuo projekte numatyto, viename pastate šilumos energijos buvo sutaupoma net 15 kartų mažiau nei buvo numatyta ir tik devyniuose daugiabučiuose sutaupomos energijos kiekis nuo projekte numatyto skyrėsi iki 10 proc. Pasak auditorių, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra nevertino, kodėl atsirado nukrypimai nuo projektų. Nežinant priežasčių, pastatai ir toliau gali būti atnaujinami nekokybiškai.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad daugiabutį atnaujinantys gyventojai neskatinami sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos, nes valstybės paramos dydis nuo sutaupytos energijos kiekio tiesiogiai nepriklauso.

Pranešime spaudai teigiama, kad valstybiniai auditoriai konstatavo, jog daugiabutį atnaujinantys gyventojai neskatinami sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos, nes valstybės paramos dydis nuo sutaupytos energijos kiekio tiesiogiai nepriklauso. Šiuo metu viena iš būtinų sąlygų norint gauti valstybės paramą – kad atnaujintame daugiabutyje būtų sutaupoma ne mažiau 20 proc. šilumos energijos. Auditoriai siūlo sumažinti valstybės paramą priemonėms, kurioms nereikia didelių investicijų ir kurias gyventojai diegia savo iniciatyva, tačiau ją didinti efektyvioms, bet per ilgą laiką atsiperkančioms šilumos taupymo priemonėms, tokioms kaip viso namo apšiltinimas. Valstybės paramos dydį susiejus su sutaupomu šilumos kiekiu, gyventojams atsirastų paskata diegti brangesnes priemones, kurios leistų sutaupyti daugiau nei 20 proc. šilumos energijos.

Be to, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Europos investicijų banko administruojamame JESSICA fonde esantys 513 mln. Lt, skirti finansuoti atnaujinimo programai, dėl užsitęsusių derybų su komerciniais bankais vis dar nenaudojami. 2009 m. už šias lėšas priskaičiuota 200 tūkst. Lt palūkanų, tačiau už fondo valdymą bankas atskaitė 2,4 mln. Lt.

Valstybės kontrolė šalies Vyriausybei rekomendavo užtikrinti, kad individualių šilumos reguliavimo sistemų įrengimas taptų pirmaeile modernizavimo priemone, numatyti, kad gyventojams būtų atlyginti finansiniai nuostoliai, jei po atnaujinimo nebus pasiektas projektinis efektyvumo lygis. Taip pat būtina sustiprinti daugiabučių namų atnaujinimo projektų rengimo ir įgyvendinimo kontrolės sistemą ir sudaryti gyventojams palankias sąlygas daugiabučius atnaujinti etapais pagal gyventojų finansines galimybes.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min