Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės kontrolė prokurorams pranešė, kad Valdovų rūmų statybos pabrango 250 mln. litų

Valdovų rūmai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Valdovų rūmai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės. Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūra, teigiama pranešime spaudai.

Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. Lt.

Audito metu nustačius daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.

Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. Lt, bet 16,3 mln. Lt.

Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosauginiams objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. Lt.

Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. Lt, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. Lt. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t. Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.

Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.

Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį, išbraukiant papildomai įtrauktus objektus, nustatant galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi. Taip pat rekomenduota užtikrinti, kad restauravimo darbų įkainiai nebūtų taikomi naujos statybos darbams.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min