„Nėra žinoma, kokia reali visų valstybinių socialinės globos įstaigų pastatų būklė, kokių reikia investicijų, kad žmogus čia jaustųsi jaukiai. Iki šiol neaiški ir šių įstaigų perspektyva“, – sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Be to, pasak valstybės kontrolierės, planuojant valstybės biudžeto lėšas socialinės globos įstaigoms, neatsižvelgiama į asmenų, kurių globa finansuojama iš valstybės biudžeto, skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos.
Valstybiniai auditoriai, palyginę planuojamas išlaidas vienam asmeniui skirtingose valstybinėse socialinės globos įstaigose, pastebėjo, kad kai kuriose įstaigose planuojamos išlaidos patalynei ir aprangai skiriasi daugiau nei 10 kartų, kitoms prekėms ir paslaugoms – daugiau kaip 40 kartų. Tokie skirtumai susidarė dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi normatyvus tik maitinimui ir medikamentams.
Audito ataskaitoje konstatuota, kad valstybinės socialinės globos įstaigos, skaičiuodamos 2011 m. ilgalaikės socialinės globos kainą, padidino planuojamas išlaidas, nepagrįsdamos jų pagal bendrą išlaidų sąmatą. Taip pat pažymima, kad nesant reglamentuotos ir pakankamai informatyvios ilgalaikės socialinės globos kainos skaičiavimo metodikos, nėra galimybės įvertinti jos pagrįstumo. Egzistuoja nemenkos socialinių paslaugų kainų žirklės valstybinėse ir savivaldybių socialinės globos įstaigose. 2010 m. valstybinėse socialinės globos įstaigose vidutinės ilgalaikės socialinės globos kainos (išskyrus paslaugas asmenims su sunkia negalia) buvo nuo 3 iki 15 proc. didesnės nei savivaldybių pirktų arba finansuotų paslaugų vidutinės kainos.
Audito metu nustatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija valstybinių socialinės globos įstaigų investicijų projektų atranką vykdė nenustačiusi atrankos kriterijų ir jų reikšmių. Atrankos komisijai priimant sprendimus tik pagal patvirtintus atrankos prioritetus, kyla klausimų, kodėl vieniems, prioritetus atitinkantiems projektams, finansavimas buvo skiriamas, kitiems – ne. Be to, projektus teikusios įstaigos nebuvo informuotos, dėl kokių priežasčių projektinis finansavimas joms neskirtas.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad atrankos komisija siūlė finansuoti investicijų projektus neatsižvelgdama į valstybinių socialinės globos įstaigų pastatų ir gyvenamosios aplinkos būklę arba net neatitinkančius atrankos prioritetų. Pavyzdžiui, atrankos komisija nerekomendavo skirti lėšų Marijampolės vaikų globos namų „Putinas“ sporto salės kapitaliniam remontui, nors pro stogą tekėjo vanduo, salėje buvo drėgna, žiemą temperatūra tesiekė 8 laipsnius, tačiau rekomendavo skirti lėšas Ilguvos pensionato dvaro pastato vidaus patalpų remontui, nors šis pastatas nenaudojamas, o sutvarkius planuojama jį pritaikyti administracijai.
Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė rekomendacijas, kurias įgyvendinus valstybės biudžeto lėšos turėtų būti naudojamos efektyviau.
