Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybinis jaunimo teatras kėdes pirko po 535 litus ir permokėjo už jas 9 kartus

Kultūros ministerija
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Kultūros ministerija
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valstybės kontrolė (VK), apibendrinusi Kultūros ministerijoje (KM) atlikto 2009-ųjų finansinio ir teisėtumo audito rezultatus, konstatavo, kad Valstybinis jaunimo teatras ir Valstybinis simfoninis orkestras neekonomiškai naudojo valstybės lėšas, o įgyvendinant ministerijos finansuojamus tęstinius projektus būta pažeidimų.

Pavyzdžiui, rekonstruojamas Valstybinis jaunimo teatras kėdes pirko po 535 litus.

VK teigimu, ministerija, nors ir ėmėsi griežčiau kontroliuoti valstybės lėšų ir turto naudojimą, turi imtis dar konkretesnių ir griežtesnių priemonių, kad kultūros sistema būtų tvarkinga.

„Nors KM, reaguodama į praėjusiais metais valstybės auditorių pareikštas pastabas, tobulino vidaus kontrolės sistemą, griežčiau kontroliavo valstybės lėšų ir turto naudojimą, būtina imtis dar konkretesnių ir griežtesnių priemonių tvarkai kultūros sistemoje įvesti“, – pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas tvirtina, kad priemonės yra griežtinamos, vidaus kontrolės sistema tobulinama, tikslinamos lėšų skyrimo taisyklės ir išankstinio paraiškų daliniam finansavimui gauti vertinimo procedūros, pranešė ministerija.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad bendrovės nupirktų baldų kainos yra nuo 2,3 iki 9 kartų didesnės, palyginti su tokių pačių arba panašių baldų rinkos kainomis, pavyzdžiui, rinkoje lankytojo kėdė kainuoja 59 litus, o teatras už jas sumokėjo 535 litus.„Valstybės auditoriai konstatavo, kad Valstybinio jaunimo teatro pastatų rekonstrukcija buvo vykdoma neekonomiškai“, – teigia VK.

Pasak jų, teatras užsakovo funkcijoms vykdyti pasamdė bendrovę „Lietuvos paminklai“, o ši bendrovė statybos rangos sutartį sudarė su bendrove „Kortas“. „Lietuvos paminklams“ už darbų priežiūrą buvo numatyta sumokėti 6,3 proc. jų kainos.

VK nuomone, šios sutartys sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, nes pats teatras turėjo būti atsakingas už statybos rangos sutarčių sudarymą ir jų sąlygų vykdymą.

Biuro baldus už 251 tūkst. litų teatrui pirko „Kortas“. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad bendrovės nupirktų baldų kainos yra nuo 2,3 iki 9 kartų didesnės, palyginti su tokių pačių arba panašių baldų rinkos kainomis, pavyzdžiui, rinkoje lankytojo kėdė kainuoja 59 litus, o teatras už jas sumokėjo 535 litus.

Auditoriai įspėjo, kad ir ateityje vykdant šį projektą biudžeto lėšos gali būti naudojamos ne pačiu ekonomiškiausiu būdu, nes numatoma įsigyti prabangos prekių: natūralios odos minkštasuolį ir fotelį už beveik 9 tūkst. litų, dvigulę lovą už 3 tūkst. litų, skystųjų kristalų televizorių už beveik 12 tūkst. litų, virtuvės komplektą už 10 tūkst. litus ir kt.

Pasak KM, teatro vadovas Algirdas Latėnas tuomečiam kultūros ministrui Remigijui Vilkaičiui garantavo, kad 2010 metų investicinio projekto lėšos bus naudojamos ekonomiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka, kad įvertinus objektyvias aplinkybes bus tikslinamos skaičiuojamosios sąmatos.

Birželio 4-ąją A.Latėnui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Jis buvo įpareigotas pašalinti visas neįgyvendintas VK rekomendacijas, užtikrinti, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir taupiai.

„Audito metu taip pat konstatuota, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras neužtikrino, kad biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir teisėtai, o patiriamos išlaidos neviršytų skirtų valstybės biudžeto asignavimų“, – savo verdiktą skelbia VK.

Ji padarė išvadą, kad pernai orkestro prisiimti skoliniai įsipareigojimai už paslaugas, prekes ir už honorarus 548 tūkst. litų viršijo einamųjų biudžetinių metų bendras finansavimo lėšas, tačiau, nepaisant to, orkestro vadovo įsakymu buvo didinami darbuotojų tarnybiniai atlyginimai.

Pažymėtina, kad orkestro struktūroje nepatvirtinta dirigento pareigybė, o už dirigavimą orkestrui pagal viešojo atlikimo sutartis mokamas autorinis honoraras, kurio per metus apskaičiuota beveik 84 tūkst. litų.

Be to, neekonomiškai ir netaupiai panaudota 96 tūkst. litų biudžeto lėšų už reklamos tekstų ir priemonių kūrimą bei kitus darbus, pavyzdžiui, už informacinės medžiagos apie koncertus sukūrimą ir orkestro gastrolinę veiklą pagal autoriaus sutartis sumokėta daugiau kaip 36 tūkst. litų, nors reklaminės veiklos organizavimas ir vykdymas numatytas Koncertų skyriaus penkių darbuotojų pareigybių aprašymuose.

Dar beveik 13 tūkst. litų panaudota neteisėtai, nes sumokėta už Vilniaus kongresų rūmų kasos reklaminės medžiagos ir firminės atributikos eksponavimo projektą, kurio nereikėjo, nes firminė atributika jau buvo sukurta ir medžiaga eksponuojama.

Anot ministerijos, birželio pradžioje orkestro vadovui Gintarui Rinkevičiui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Buvo įvertinta, kad dalis rekomendacijų įgyvendinta dar 2010 metų pradžioje apie tai informuojant ir VK.

Nustatyta, kad išlaidos apšvietimo, garso aparatūros nuomai ir spektaklių techniniam aptarnavimui faktiškai patirtos rodant tik tris spektaklius, o už paslaugas buvo sumokėta suma, numatyta dvylikai spektaklių.G.Rinkevičius buvo įpareigotas pašalinti iki šiol neįgyvendintas VK rekomendacijas, numatyti konkrečias procedūras, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai, o įsipareigojimai neviršytų įstaigai patvirtintų biudžeto asignavimų dydžio.

KM pranešė, kad iš pateiktų orkestro biudžeto vykdymo ir įsiskolinimų birželio 30 dienos ataskaitų matyti, kad orkestro skoliniai įsipareigojimai sumažėjo beveik 300 tūkst. litų. Orkestro vadovas informavo, kad inventorizuotos skolinių įsipareigojimų sutartys ir atsisakyta paslaugų, kurios orkestrui nėra būtinos.

Valstybės auditoriai taip pat nustatė, kad KM netinkamai buvo naudojamos tęstiniams projektams skiriamos lėšos.

Ministerija tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos 09“ pagal nedetalizuotą sąmatą skyrė 250 tūkst. litų, tačiau neįvertino, kad kai kurios išlaidos faktiškai buvo mažesnės. Projekto sąmata buvo tikslinama festivaliui jau pasibaigus, tačiau net ir tada nenurodytos išlaidos konkretiems spektakliams.

Nustatyta, kad išlaidos apšvietimo, garso aparatūros nuomai ir spektaklių techniniam aptarnavimui faktiškai patirtos rodant tik tris spektaklius, o už paslaugas buvo sumokėta suma, numatyta dvylikai spektaklių. Dėl to kyla abejonių, ar biudžeto asignavimai naudoti racionaliai.

Panašių pažeidimų padaryta ir rengiant tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis 09“.

Atliekant 2009 metų KM finansinį (teisėtumo) auditą buvo vertinama ir programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS).

Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos ministerija negavo apie 30-ies programos projektų ataskaitų, kuriems finansuoti skirta 9,6 mln. litų. Ministerija ėmėsi priemonių, kad projektų vykdytojai pagrįstų lėšų naudojimą arba jas grąžintų. Be to, ministerija informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie galimą turto iššvaistymą viešojoje įstaigoje VEKS, kuri įgyvendino 4,5 mln. litų vertės projektą „Europos menų mokykla“.

Pasak KM, VEKS projektų vykdytojai, dar nepateikę visų išlaidas patvirtinančių dokumentų, raštais paprašyti kuo skubiau pateikti papildomus išlaidas patvirtinančius dokumentus arba grąžinti tinkamai nepanaudotas lėšas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min