Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VDU mokslininkai: skoliniai iš kitų kalbų lietuvių kalbai grėsmės nekelia

Rašymas
15min.lt nuotr. / SMS žinutė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kalbininkų atliekami tyrimai rodo, kad viešojoje erdvėje gana dažnai skambantys nuogąstavimai dėl lietuvių kalbai grėsmės keliančių skolinių iš kitų kalbų neturi pagrindo.

Praėjusią savaitę VDU apginta Stefano Lanzos daktaro disertacija „Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje“ atskleidė, jog paplitęs manymas, kad istoriškai lietuvių kalba buvo veikiama tik slavizmų bei germanizmų, o šiuo metu jai daugiausia įtakos turi anglų kalba, tik rodo, kad mes dar per menkai tiriame savo gimtąją kalbą, jos istoriją.

Daug kam mažai žinoma, kad iš italų kalbos atkeliavę tokie mūsų kalboje paplitę žodžiai kaip agrastas, autostrada, brokolis, firma, loterija, pedalas, rizika, sijonas, šposas.

„Dabar labiau nei kada nors bet kuri kalba negali būti suvokiama kaip atskiras reiškinys. Dėl ekonominių, politinių ir socialinių priežasčių kiekvienas kalbos vartotojas gali lengviau tapti aktyviu tarpkultūrinio bendravimo dalyviu. Dabartinės technologijos ypač spartina kalbų sąveikos procesus, leisdamos kiekvienam susipažinti su tolimomis, svetimomis realijomis, potencialiai bendrauti kone su viso pasaulio žmonėmis“, – sako humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas S.Lanza.

Pasak kalbininko, esant tokioms aplinkybėms, skolinimosi reiškinys turi nemažą reikšmę valstybės ir kultūros istorijai, nes skolinamasis žodis liudija istorinį tautų bendravimą, nurodo tam tikrą kultūrinį kontekstą.

Daugiausia skolinių – kulinarijoje

VDU mokslininko atliktas tyrimas parodė, kad pirmieji italizmai lietuvių kalboje atsirado jau XIV a. pradžioje, bet pavienių jų būta gerokai anksčiau. Daug kam mažai žinoma, kad iš italų kalbos atkeliavę tokie mūsų kalboje paplitę ir plačiai vartojami žodžiai kaip agrastas, autostrada, brokolis, firma, loterija, pedalas, rizika, sijonas, šposas, taip pat įvairūs muzikos terminai. Daugiausia naujųjų skolinių iš italų kalbos (taip pat ir per kitas kalbas) šiuo metu randama kulinarijos, rinkodaros ir reklamos sričių kalboje.

Pasak kalbininko, skoliniai iš įvairių kalbų, iš italų – taip pat, patenka į lietuvių kalbą daugiausia iškilus poreikiui įvardyti naujas realijas, konkrečius daiktus, sąvokas ar reiškinius, kuriems pavadinti lietuviško pakaitalo nėra. Todėl, anot jo, skolinimasis yra natūralus reiškinys visose pasaulio kalbose, atspindintis tautų bendravimą bei bendradarbiavimą.

„Kalbą turime suvokti kaip sudėtingą socialinį reiškinį, kurį veikia įvairūs kultūrinės komunikacijos pokyčiai. Skoliniai turtina kalbas, tarp jų ir lietuvių, tik visada reikia atidžiai stebėti, vertinti ir suvokti, ko reikia kalbai. Kitų kalbų pažinimas dažnai leidžia suprasti ir gimtosios kalbos svarbą bei vertę“, – teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centro vadovė prof. Ineta Dabašinskienė.

Anglų kalbos grėsmė perdedamaa

Pasak profesorės, Skandinavijos ir kitų Vakarų Europos valstybių patirtis parodė, kad anglų, kaip pirmosios užsienio, kalbos dominavimas lėmė gerą tos kalbos mokėjimą ir nepadarė didelės žalos gimtosioms kalboms, nors yra nuogąstaujančiųjų dėl dvikalbystės įsigalėjimo ekonomikos ir akademiniame sektoriuose.

„Lietuvių kalbos būklė šiandien nėra labai gera, tačiau reikia pripažinti, kad kalba nuolat kinta, ją veikia įvairūs procesai, taip pat ir teigiama bei neigiama kitų kalbų įtaka. Akivaizdu, kad šie procesai skatina vienos – anglų – kalbos spartų skverbimąsi per naująsias technologijas (SMS, televiziją) ir jos dominavimą žiniasklaidoje, internete, popkultūroje. Tačiau šis reiškinys negali būti traktuojamas tik kaip „problema“, o turėtų būti diskutuojamas ir suvokiamas kaip sudėtingo proceso sudedamoji dalis. Tai nėra vienos ar kitos užsienio kalbos, kurią kažkaip turime suvaldyti, klausimas. Turime kalbėti apie kalbą ir kalbas platesniame kontekste, individo ir visuomenės požiūriu“, – įsitikinusi I.Dabašinskienė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min