Kaip rašo „Vilniaus diena“, Baltojo tilto pašonėje šiomis dienomis išdygo Mindaugo Navako skulptūra „Dviaukštis". Tai tik viena iš trijų Neries krantinėje numatytų skulptūrų. Kitas dvi vilniečiai geriausiu atveju išvys po kelių mėnesių.
Menininko Roberto Antinio „Puskalnis“ bus „supiltas“ kairiajame Neries krante priešais Pedagoginį universitetą. Vilniaus savivaldybė galų gale pritarė, kad būtų statoma ir abejonių kėlusi Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Arka“. Ji iškils šalia Mindaugo tilto, priešais Lietuvos energijos pastato langus.
Skulptūros pamažu dygsta, bet pasitenkinimo neteikia nei miesto estetams, nei valdžiai. Leidimai jas statyti išduoti, miesto administracijos direktoriaus Gintauto Palucko teigimu, pasidavus šantažui. Šantažuotoja – viešoji įstaiga VEKS.
Sumaniusi, kad šiuolaikiškų ir dinamišką augančio miesto dvasią atspindinčių skulptūrų Vilniuje beveik nėra, pernai VEKS paskelbė konkursą sukurti meno kūrinių viešosiose erdvėse. Tarptautinė meno ekspertų grupė, sudaryta iš trijų užsienio ir dviejų lietuvių specialistų, išrinko tris geriausius darbus.
Projektui Kultūros ministerija uždegė žalią šviesą ir jam įgyvendinti skyrė 300 tūkst. litų. Dar kelis šimtus tūkstančių atseikėjo rėmėjai. Kurdami skulptūras menininkai įsivaizdavo, kad jos stovės Neries krantinėje, tačiau darbams einant į pabaigą paaiškėjo, jog tai nesuderinta su Vilniaus savivaldybe.
Skulptūroms prie Neries leista stovėti tik 2009-aisiais. Tolesnis jų likimas neaiškus.
„Leidimą davėme tik dėl faktinių aplinkybių – skulptūroms skirta suma jau panaudota. Galėjome principingai laikytis savo, tačiau negi paliksime autorių darbus gulėti sandėlyje? Metus skulptūros stovės prie Neries, paskui bus perkeltos į nuosaikiau vertinamą vietą. Praktika, kai pinigai išnaudojami anksčiau, nei sulaukiama miesto pritarimo, yra nenormali. Buvome lengvai šantažuojami ir įspausti į kampą. VEKS neišsiaiškino procedūrų ir įtraukė projektą į programą, gavo jam finansavimą, bet miesto nuomonės neatsiklausė“, – aiškino G.Paluckas.
VEKS vizualiųjų menų projektų vadovė Laima Kreivytė aiškino, kad įgyvendinant projektą vadovautasi ne Vilniaus miesto, bet pasaulio praktika – pirma menininkas pasirenka vietą kūriniui, tuomet derinami leidimai.
Miesto estetai abejoja ir skulptūrų, ypač V.Urbanavičiaus „Arkos“, tinkamumu Vilniaus veidui.
