Sostinės mero pavaduotojas Gintautas Babravičius antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pripažino, kad ši suma mažoka: „Projekte numatyti 5 mln. litų, sutikime, neatitinka galbūt kadaise keltų lūkesčių. Kai bus peržiūrimas biudžetas, matyt, reikės rasti rezervą, kad tos programos (papildomos – BNS) būtų įvykdytos. Šie 5 mln. šiuo metu yra programai, viešinimui ir administravimui. Tai iš tiesų labai kuklios lėšos."
Be to, anot mero Viliaus Navicko, VEKS skolos siekia 2 mln. litų.
Pasak VšĮ VEKS vadovo Rolando Kvietkausko, šias lėšas programai ir administravimui ketinama paskirstyti tuomet, kai Vilniaus taryba patvirtins biudžetą.
Jo teigimu, ketinama perpus (nuo 4 iki 2 mln. litų) mažinti viešosios įstaigos administravimo išlaidas ir atleisti 11 darbuotojų. Neatmetama, kad darbuotojų skaičius gali būti sumažintas dar labiau.
G.Babravičiaus teigimu, kol kas nepradėta rūpintis rėmėjų, kurie galėtų prisidėti prie papildomų 3,5 mln., paieška. To ketinama imtis artimiausiomis savaitėmis.
„Pagal pirminius planus, kurie buvo numatyti prieš dvejus metus, sumažinti administravimo sąnaudas iki 60 proc. (2 mln. litų) bandant tas lėšas panaudoti programai finansuoti. Atitinkamai bus optimizuojama pati įstaiga – mažės žmonių skaičius, jų funkcijos šiek tiek prasiplės. (...) Galutinai patvirtinus programą, darbuotojų skaičius kis atsižvelgiant į projektų vyksmą – jei projektas baigiasi birželį ar liepą, įstaigos struktūra turi būti lanksti“, – teigė VEKS vadovas.
Dar praėjusią savaitę savivaldybės vadovai teigė, kad VEKS numatyta 9 mln. litų – tai yra 4 mln. programoms ir 5 mln. litų valdymui, taip pat tvirtino, kad bus aktyviai ieškoma dar 3,5 mln. litų papildomai VEKS programai, tai yra projektams, kuriems pagal šiuo metu numatytas lėšas trūksta 7 mln. litų.
G.Babravičiaus teigimu, kol kas nepradėta rūpintis rėmėjų, kurie galėtų prisidėti prie papildomų 3,5 mln., paieška. To ketinama imtis artimiausiomis savaitėmis.
„Nepavyko pradėti ieškoti, nes nuo dalininkų sprendimo praėjo tik savaitė ir kol kas nėra patvirtinta net nauja valdybos sudėtis, tik priimtas naujas direktorius“, – sakė vicemeras.
Tačiau jis užtikrino, kad vienam iš papildomos programos renginių – muzikanto Andriaus Mamontovo inicijuotai Gatvės muzikos dienai – reikalingų lėšų bus rasta.
„Kadangi jautriausia programa – gatvės muzikos festivalis – kainuoja tik 30 tūkst. litų, ji tikrai įvyks. Andriui Mamontovui pažadėjau asmeniškai. (...) Dėl visų kitų dalykų bus sprendžiama šiais metais“, – sakė G.Babravičius.
Mero teigimu, po poros mėnesių ketinama perskirstyti rezervines biudžeto lėšas, iš kurių dalis gali nubyrėti ir papildomai VEKS programai, kuriai šiuo metu trūksta 7 mln. litų.
„Jei biudžete atsiras rezervas, galėsime skirstyti ir peržiūrėti po dviejų mėnesių, kai turėsime pirmo ketvirčio rezultatus. (...) Pirmiausia žiūrime socialinius dalykus, antra – kultūrinius, sporto, o po to jau visokias statybas. Pirma bus „softas“, kaip aš sakau, o po to – „hardas“, – kalbėjo V.Navickas.
Praėjusią savaitę atleista VšĮ VEKS vadovė E.Bajorinienė, o vietoj jos paskirtas Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas. Taip pat nuspręsta naikinti VEKS tarybą, kuriai iki tol vadovavo kompozitorius Faustas Latėnas, bei pakeisti VEKS valdybos sudėtį.
Praėjusią savaitę taip pat patvirtintas galutinis VEKS programos variantas, priimtinas abiem VEKS steigėjams – Kultūros ministerijai ir sostinės savivaldybei. Programa esą jau nebebus keičiama.
Renginių programa iš esmės liko tokia, kokią buvo sudaręs kultūros ministras: tarp atrinktų projektų už 25 mln. litų nepateko Andriaus Mamontovo inicijuota Gatvės muzikos diena, festivalis „Be2gether“, išgyvenimo stovykla „1984“, „LUX – šviesos festivalis“, romų muzikos festivalis „Terno Vilna“, projektas „Menas netradicinėse erdvėse“ ir kiti projektai, kurie bus finansuojami tik radus papildomų pinigų.
2009 metais VEKS programai iš nacionalinio biudžeto skirta 25 mln. litų. Vilniaus savivaldybės biudžetą, kuriame taip pat turi būta numatyta pinigų viešajai įstaigai, ketinama patvirtinti trečiadienį.
Vilnius – pirmasis iš Rytų Europos ir Baltijos valstybių sostinių, gavusių prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą 2005 m. suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius 2009-aisiais tapo su Austrijos miestu Lincu.
