Vos tik 2009–aisiais Neries pakrantėje pastačius Roberto Antinio „Puskalnį“, Mindaugo Navako „Dviaukštį“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arką“, užvirė diskusijos dėl skulptūrų meninės vertės, ypač buvo kritikuojama jų kaina – apie 276 tūkst. Lt.
„Šios skulptūros buvo pastatytos kaip laikini statiniai, todėl politikai turi nuspręsti, ar jos lieka kaip paveldas, susijęs su Vilniumi kaip Europos kultūros sostine, ar jas reikia demontuoti. Kol kas tokio sprendimo nėra“, – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas.
Vilniaus tarybos narys, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Arvydas Šaltenis įsitikinęs, kad skulptūros turi išlikti. „Negalima griauti laiko ženklų, nesvarbu ar kam tai patinka, ar ne. Ekspertai patvirtinto, kad reikia statyti būtent šias skulptūras, jos sukėlė diskusiją, įtraukė visuomenę, paskatino mąstyti apie šiuolaikinį meną. Būtų didžiausias barbarizmas, jeigu nuspręstų jas nukelti“, – skulptūras gynė A.Šaltenis.
„Molekulės“ – bevertės
Vilniaus savivaldybei atiteko ir VEKS simboliai – tūrinės molekulės. Keturios molekulės 2008 metais kainavo daugiau negu 150 tūkst. Lt, tačiau šiandien jų vertė kelia šypseną – kiekviena kainuoja po vieną litą. Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistės Renės Jakubėnaitės teigimu, tokia suma žaliuosius simbolius pernai įvertino dar gyvavusios viešosios įstaigos atstovai.
„Mums buvo pateikti VEKS dokumentai, kuriuose buvo nustatyta objektų vertė. Vertinimą atliko komisija, atsižvelgusi į molekulių būklę, gal buvo naudotos bevertės medžiagos. Pagal buhalterinius duomenis mes negalime tos vertės nei sumažinti, nei padidinti“, – teigė R.Jakubėnaitė.
Planuojama, kad bent viena molekulė mieste turėtų išlikti, kitos greičiausiai bus perkeltos į Europos parką. „Turime turėti simbolį, primenantį, kad Vilnius buvo Europos kultūros sostinė. Galbūt galima jį įtraukti į turistinį maršrutą, bent pravažiuojant autobusu šią vietą parodyti, primenant, kad turėjome garbingą titulą“, – svarstė V.Dastikas.
