Velse užsitikrintas tolesnis JAV ir kitų NATO sąjungininkų buvimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Bus nuolatos, pagal realias grėsmes atnaujinami gynybos planai, stiprinama Aljanso kolektyvinė gynyba ir kuriamos ypač greito reagavimo pajėgos. Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse bus įsteigtos vadavietės.
Šalies vadovės teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą yra išbandymas NATO. Jei Rusija nesulauks tinkamo atsako, ji gali eiti toliau. Todėl Lietuvos interesas yra stiprus ir greitas Aljansas, pasirengęs laiku ir efektyviai duoti atkirtį iškilusioms grėsmėms.
NATO šalių vadovai taip pat išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir nusprendė dėl konkrečių pagalbos priemonių šiai šaliai.
Pasak Prezidentės, Velse patvirtintos priemonės reiškia ne tik Aljanso gynybinių gebėjimų stiprinimą, bet ir labai aiškų įsipareigojimą grėsmės akivaizdoje ginti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.
Atsigaunant NATO šalių ekonomikai taip pat sutarta skirti daugiau finansavimo gynybai, kad būtų atnaujinta reikalinga infrastruktūra, padidintas kariuomenės aprūpinimas, paruošti kompetentingi valdymo ir logistikos ekspertai. Stiprinant NATO šalių bendradarbiavimą, nuspręsta organizuoti daugiau bendrų k arinių pratybų, kuriose kariai galėtų išmokti dirbti išvien.
NATO šalių vadovai taip pat išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir nusprendė dėl konkrečių pagalbos priemonių šiai šaliai. Velso susitikime buvo įsteigti 4 Patikos fondai, kurie padės Ukrainai įveikti dabartines grėsmes ir saugumo iššūkius, taip pat vykdyti šios šalies demokratiniam vystymuisi būtinas reformas. Velso vadovų susitikime taip pat buvo patvirtintas bendradarbiavimo priemonių paketas Gruzijai.
