Kaip žinoma, vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES), IAE sustoti turės jau paskutinę šių metų dieną. Kad 2010-ųjų Lietuvai nereiktų pasitikti su balanomis, iki sausio reikia išspręsti daug svarbių pasikeisiančios energetikos rinkos klausimų. Tačiau metams įsibėgėjus valdžios numatytos priemonės buksuoja - antrąjį metų ketvirtį numatyti atlikti darbai šiandien net nepradėti.
Pasak Lietuvos pramonininkų, labiausiai nerimą kelia tai, kad nėra tariamasi su šalies elektros vartotojais ir nesiorientuojama laike.
Didelis susirūpinimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys LŽ sakė, kad jau šį ketvirtį turi atsirasti taryba iš Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei elektros vartotojų atstovų, kurie aptartų visus svarbius veiksmus dėl įstatyminės bazės keitimo ir kitus su IAE uždarymo pasekmėmis susijusius klausimus.
„Tačiau šios tarybos dar nėra, kaip ir atsakymų į kitus klausimus. Mus, elektros vartotojus, jaudina, kokios bus mažų kogeneracinių jėgainių statybų ir jų eksploatacijos pramonės įmonėse galimybės. Rūpi, kaip toliau bus elgiamasi liberalizuojant elektros rinką, kokios bus realios galimybės joje judėti, ar bus užkirstas kelias monopolininkams. Nėra aišku, kaip Lietuva skubins elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Dabar vėjo ir vandens energetikos klausimai yra visiškai užblokuoti. Šiai dienai nėra tam skirtos įstatyminės bazės, jokio konkretumo dėl šios veiklos skatinimo kompensavimo mechanizmais ir pan.“, - dėstė P.Ralys.
Pasak jo, dabartinė energetikos politikos padėtis yra uzurpuota ir nėra naudinga vartotojui. Pramonininkams rūpi, kokias galimybes turi Energetikos ministerija per tokį trumpą laiką ir jau vėluodama įgyvendinti iki metų galo Vyriausybės numatytas priemones, jie yra pasirengę kartu gelbėti šalies energetikos rinką.
„Mums rūpi, kaip bus formuojama Baltijos šalių elektros rinka. Joje neturi likti jokių energetikos suvaržymų. Staiga sužinome, kad atsiranda kažkoks Energijos realizavimo centras, kuris jau turi sutartį su Rusija ir teigiama, jog ateinančius 10-15 metų reikalinga kraštui elektra bus importuojama iš šios šalies. Taigi vėl atsiranda kažkokie tarpininkai“, - nurodo energetikas.
Pašnekovo teigimu, veikiausiai bus nespėta pakoreguoti ir Elektros energijos įstatymo, kurį pakeisti reikėtų jau per šią Seimo pavasario sesiją, o šiuo metu nėra net parengto įstatymo pakeitimo projekto.
Jungiama žalia šviesa
Energetikos ministras A.Sekmokas po susitikimo su pramonininkais sakė, kad vienas svarbiausių klausimų, kuris buvo keliamas, - „žaliosios“ energetikos galimybių plėtra šalyje. „Mūsų nuostatos sutampa ir mes sutarėm, kad toliau gilinsimės į teisinius aktus, kaip sudėlioti principines nuostatas su pagrįstais skaičiavimais. Reikia atstatyti vartotojų ir energijos gamintojų gynimą, nes iš tikrųjų interesai buvo pakreipti didžiųjų energetinių kompanijų pusėn“, - pripažino ministras. Jo teigimu, šiuo metu pirmenybė teikiama energetikos įmonių interesams, todėl vartotojai yra užmirštami.
Pasak ministro A.Sekmoko, netekus IAE gaminamos elektros energijos, vienas iš tikslų yra, kad iki 50 proc. reikalingos elektros Lietuva pirktų užsienio rinkoje, likusi dalis elektros energijos būtų perkama privalomu užsakymu iš Lietuvos gamintojų. „Tai leistų palaikyti žemesnį elektros kainų lygį“, - sako jis. Kol kas ministras galutinės elektros kainos po IAE uždarymo nedrįsta prognozuoti. „Kadangi didelę dalį energijos gaminsime iš naftos ir dujų, jos kaina labai priklausys nuo pasaulinių žaliavų kainų. Taip pat priklausys nuo to, kiek pavyks numušti rinkoje perkamos elektros energijos kainą“, - teigia jis.
Po susitikimo su energetikos ministru, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad pagaliau surastas bendras supratimas, kad nedelsiant reikia skirti didžiulį dėmesį 2004 metų ES direktyvoms, skatinančioms „žaliosios“ energetikos plėtrą, o tai padėtų elektros energijos kainą išlaikyti „proto ribose“.
