Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vertybėmis pripažinta ir Gargždų kapinių tvora

Gargždų bažnyčios šventoriaus šiaurės rytų kampe stovi apie 1840–1841 m. pastatyta koplyčia.
Klaipėdos r. savivaldybės nuotr. / Gargždų bažnyčios šventoriaus šiaurės rytų kampe stovi apie 1840–1841 m. pastatyta koplyčia.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu Kultūros vertybių registrą papildė du nekilnojamojo kultūros paveldo objektai – Gargždų miesto kapinių vartai ir Gargždų bažnyčios šventoriaus statinių kompleksas – koplyčia ir varpinė. Kultūros vertybėms suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Gargždų kapinių didieji vartai – ryškiausias XIX a. 4 deš. – XX a. pr. susiformavusios kapinių istorinės kompozicijos elementas. Vartai, kaip ir pačios kapinės, stovi buvusio Gargždų dvaro žemėje. XIX a. pab. išmūryti kapinių vartai turi neoklasicizmo bruožų. Jų statytojas nežinomas. Pagal senųjų gargždiškių atsiminimus, vartus dekoravo Gargždų dvarininkų iš Lenkijos parsikviestas dailininkas.

Gargždų senųjų kapinių centriniai mūriniai vartai yra menkai išlikusio Gargždų architektūros paveldo fragmentas, Gargždų parapijos ir dvaro istorinio ryšio atspindys.

Koplyčia – neoklasikinio stiliaus, stačiakampė, mažo tūrio, mūrinė, su 4 toskaninių kolonų portiku pagrindiniame vakarų fasade. Dvišlaitis stogas nuo XIX a. II p. buvo dengtas cinkuota skarda.

Galiniame rytų fasade vietoj langų – įdubos. Viduje koplyčios vienanavė erdvė naudota Šv. Mišių privačia intencija laikymui.

Rūsyje po koplyčia buvo įrengta šeimyninė kapavietė-mauzoliejus, laikyti karstai.

Koplyčia labai nukentėjo per 1941 m. birželio 22 d. gaisrą: nudegė stogas, išdegė vidus. 1942–1943 m. remontuota, uždėtas stogas, įstatyti langai, tačiau interjeras nebeatstatytas. Po gaisro suremontuota koplyčia naudota pagalbinei – bažnytinio inventoriaus sandėlio – paskirčiai.

Pokaryje nuniokotas rūsys-mauzoliejus. Išniekinti palaikai vietinių gyventojų paslapčiomis surinkti ir palaidoti kažkur senosiose Gargždų kapinėse, palaidojimo vieta nenustatyta. Mauzoliejus sovietmečiu paverstas pagalbine patalpa: laikyti įvairūs bažnytiniai rakandai.

Koplyčia priskiriama klasicizmo epochoje plano ir tūrių kompozicijos požiūriu labiausiai paplitusių stačiakampių koplyčių su portikais grupei. Ji yra vienas ryškiausių ir seniausių XIX a. I p. – XX a. pr. Gargždų bažnyčios šventoriaus erdvinės-tūrinės kompozicijos elementų, vienas iš nedaugelio Gargždų architektūrinio paveldo fragmentų.

Gargždų bažnyčios šventoriaus pietrytiniame kampe stovi už Gargždų dvaro savininkų baronų Rönne lėšas 1841 m. pastatyta varpinė. Tą rodo pagrindinio – vakarų fasado mūro akmenyje įrėžta statybos data.

Šiuo metu iš varpinės senųjų varpų išlikęs vienintelis 1926 m. lietas varpas elektrifikuotas, kabo naujos bažnyčios bokšte.

Gargždų bažnyčios šventoriaus varpinė yra vienas iš XIX a. I p. – XX a. pr. Gargždų bažnyčios šventoriaus erdvinės-tūrinės kompozicijos elementų. Varpinė yra vienas iš išlikusių Gargždų architektūrinio paveldo fragmentų, atspindintis šios paskirties mūrinių sakralinių statinių XIX a. II p. architektūrines tradicijas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min