Visi duomenys apie šviesoforų veiklą, automobilių srautus, nesklandumus ar net perdegančias lempas suplaukia į savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos centrą. Čia inžinieriai seka, kad sistema veiktų sklandžiai, prireikus keičia šviesoforų darbo planus.
Valdomi automatiškai
Anot čia dirbančio Centralizuotos eismo valdymo sistemos vadovo Arūno Mažūnos, informacija suplaukia iš 206 Vilniaus sankryžų. Tačiau specialistai įsikiša tik esant išskirtinei situacijai, paprastai pakanka šviesoforų sistemoje įdiegtų planų, kurie keičiasi automatiškai.
„Miesto centre suformuoti šeši pagrindiniai transporto koridoriai, kuriuose įdiegta speciali sistema, apskaičiuojanti, koks tuo metu reikalingas optimaliausias ciklas – 50, 70 sekundžių ar dar kitoks. Aplink centrą esančių gatvių sankryžos sujungtos tarpusavyje, juose užprogramuoti mažiausiai keturi planai – rytinis, dienos, vakarinis ir nakties, tos sankryžos dirba lanksčiai, priklausomai nuo automobilių srautų“, – teigė A.Mažūna.
Jis tikino, kad sistema veikia gana efektyviai, nors pripažino – tobulumui ribų nėra. „Miestas yra gyvas organizmas. Čia kaip išpylus vandenį – jis bėga visur. Pagerinus eismo sąlygas vienoje vietoje, vairuotojai per savaitę apsipranta, plūsteli ten ir situacija pablogėja“, – aiškino A.Mažūna.
Problema – studentai
Centralizuotos eismo valdymo sistemos vadovas įsitikinęs, kad vien šviesoforai nuo spūsčių sostinės gatvėse išgelbėti negali. Tam esą reikia kompleksinių sprendimų – platinti gatves, tiesti aplinkkelius, pratinti žmones važinėti viešuoju transportu.
„Rugpjūtį buvo ramu, rugsėjį viskas pasikeitė. Šiuo metu didžiausia problema yra suvažiavę studentai, nauji vairuotojai, kuriems trūksta vairavimo patirties. Taip pat nedideli eismo įvykiai, kai deklaracijos surašomos per 5 minutes, tačiau susidaro kelių kilometrų spūstys“, – aiškino A.Mažūna.
Anot Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, didelių priekaištų šviesoforų valdymo sistemai neturima, tačiau kai kurių pakeitimų tikimasi.
„Transporto koridoriuose galbūt labiau reikėtų reguliuoti šviesoforus, kad jie greičiau reaguotų į automobilių srautus. Tačiau didelių priekaištų neturime, o automobilizmas yra taip išvystytas, kad spūstys susidaro kiekviename mieste“, – kalbėjo V.Pauža.
Vakar, kai buvo minima tarptautinė diena be automobilio, suskaičiuota, kad ryte nuo 6 iki 10 val. automobilių Vilniaus gatvėse buvo 3–4 proc. mažiau negu prieš savaitę tuo pačiu metu. Tiesa, specialistai nepuolė džiaugtis, kad tiek žmonių persėdo ant dviračių ar į visuomeninį transportą. Esą tai gali būti paprasčiausias sutapimas.
Įspūdinga kaina
Centralizuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema Vilniuje pradėta diegti 2006 m., o jos kaina siekia 145 mln. Lt.
Ji turėjo sumažinti automobilių stovėjimo laiką prie sankryžų, palengvinti visuomeninio transporto darbą. Gatvių pralaidumas turėjo padidėti 20 proc., o ekonominė nauda siekti net 19 mln. Lt. Tačiau sistema iki šiol nėra tokia, kokia buvo suplanuota. Šiuo metu vieni iš jos diegėjų, UAB „Siemens“, ketina užsakyti studiją, kuri turėtų parodyti, ar sistema veikia pakankamai efektyviai.
