„Lietuvos geležinkelių“ išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad dar šių metų kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero Vilniaus Navicko potvarkiu, po Susisiekimo ministerijoje įvykusio posėdžio, buvo sudaryta darbo grupė Vilniaus VLC steigimo klausimams nagrinėti ir būtiniems teisės aktams parengti. Į ją deleguoti ir Susisiekimo ministerijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai. Darbo grupei vadovauja Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Tikimasi, kad logistikos ir transporto veiklų koncentracija Vilniaus VLC teritorijoje sukurs sinergijos efektą bei paskatins intermodalinio transporto vystymąsi. Tai leistų sumažinti platų prekių paskirstymo kaštų spektrą, nukreipiant sunkiųjų transporto priemonių srautą nuo miesto centro. Taip būtų mažinamas jų keliamas neigiamas poveikis aplinkai (tarša, klimato pokyčiai, kamščiai, eismo įvykiai kelyje ir pan.).
Vilniaus VLC atsiradimas paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. Jau praėjusių metų pabaigoje atliktoje galimybių studijoje nustatyta, kad per visą šio projekto gyvavimo laikotarpį įvairių mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą papildomai tūrėtų būti surinkta apie 55 mln. litų bei sukurta apie 1 300 naujų tiesioginių ir daugybė netiesioginių darbo vietų. Visa skaičiuojama projekto nauda, susumavus ir naudą dėl to, kad daugiau krovinių bus perkelta vežti ekologiškesnėmis ir ekonomiškesnėmis transporto priemonėmis, o visa tiekimo grandinė taps efektyvesnė, siekia daugiau nei 370 mln. Lt.
Geografiniu požiūriu pirmas VLC įsikurs nepaprastai patogioje vietoje – Vilniuje, kur sukuriama apie 40 % Lietuvos BVP. Centras bus netoli Lenkijos bei savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios ir tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos. Didelis Vilniaus VLC privalumas, kad jis bus šalia IX Transeuropinio transporto (kelių ir geležinkelių) koridoriaus, jungiančio Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą bei I Transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Pietinę Europą su Šiaurės valstybėmis. Taip pat iki planuojamo VLC bus pratęsiamas ir Vilniaus pietinis aplinkkelis, suteiksiantis nepaprastai patogias galimybes patekti į būsimą VLC teritoriją automobilių transportu.
Šiuo metu jau rengiamas pirmo Vilniaus VLC plėtros etapo detalusis planas ir atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Parengtu detaliuoju planu bus suformuotas žemės sklypas ne tik moderniam ir šiuolaikiškam sausumos konteineriniam terminalui, bet ir apie 10 žemės sklypų sandėlių ir kitą pridėtinę logistikos vertę kuriančių pastatų statybai. Suformavus žemės sklypus bus galima potencialiems klientams pasiūlyti konkrečias įsikūrimo Vilniaus VLC sąlygas.
Dar prieš pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentus, siekiant detaliai išsiaiškinti visus suinteresuotų institucijų poreikius būsimajame VLC, buvo dalyvaujama įvairiose konferencijose, seminaruose, vykdyti tiesioginiai susitikimai su potencialiais investuotojais. Su šešiais jų jau pasirašyti ketinimų protokolai dėl susidomėjimo ne tik steigtis formuojamoje teritorijoje, bet ir naudotis konteineriniu terminalu importo ir eksporto poreikiams.
Susitikimai su susidomėjusiomis logistikos, transporto ir pramonės įmonėmis vyks ir toliau, kol bus rengiami teritorijų planavimo ir techninio projektavimo dokumentai.
