Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 03 16

Kovo 11-osios renginyje su plakatu stovėjęs kaunietis policijos verdikto dar neišgirdo (atnaujinta 9 val., nuotraukos)

Kovo 11-osios šventėje Kaune su plakatu „Krikščionybė Lietuvoje – okupacinė!“ pasirodęs kaunietis Vilmantas Rutkauskas dar nešvenčia pergalės. Antradienį ryte Centro policijos nuovadoje apsilankęs vyriškis išgirdo, kad sprendimas dėl jo elgesio bus priimtas tik po 20 dienų.
Kovo 11-osios piketuotojas iškviestas aiškintis į policiją.
Kovo 11-osios piketuotojas iškviestas aiškintis į policiją. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

15min.lt jau rašė, kad kovo 11-ąją Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vykusiame renginyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, minioje su plakatu stovėdamas V.Rutkauskas sulaukė šventėje viešąją tvarką prižiūrinčios saugos tarnybos darbuotojų dėmesio. Kartu su policijos pareigūnais jie ramiai stovintį ir rankose plakatą laikantį vyriškį išvesdino ir nuvežė į policijos komisariatą. V.Rutkauskui pareigūnai paaiškino, kad tai padaryti juos paprašė šventės organizatoriai – Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus ir Kauno kultūros centro „Tautos namai“ darbuotojai. Su tokio paties turinio plakatu kaunietis buvo ir Vasario 16-osios šventiniame renginyje Kaune. Tąkart apsaugininkai jį taip pat išvedė iš minios ir perdavė pareigūnams. Tačiau tyrimas buvo nutrauktas.

Užkliuvo šventės rengėjams

Antradienį dar kartą į policiją iškviestas V.Rutkauskas išgirdo, kad jam gresia atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Už tai kauniečiui gali būti skirta bauda arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Jei jis būtų su tokiu plakatu stovėjęs ne valstybinėje, bet religinėje šventėje, greičiausiai niekas nebūtų į jį dėmesio kreipęs, – savo nuomonę išsakė R.Zinkevičius.

„Esame gavę raštišką šventės organizatorių skundą, patrulių tarnybinius pranešimus dėl šio piliečio elgesio. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio metu bus apklausiami organizatoriai, patruliai, ieškosime kitų liudininkų. Po 20 dienų bus priimtas sprendimas“, – sakė Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados viršininkas Raimondas Zinkevičius. Pareigūnas pabrėžė, kad, jo akimis, V.Rutkausko padarytas pažeidimas yra abejotinas.

„Jei jis būtų su tokiu plakatu stovėjęs ne valstybinėje, bet religinėje šventėje, greičiausiai niekas nebūtų į jį dėmesio kreipęs“, – savo nuomonę išsakė R.Zinkevičius.

Sulaukė palaikymo

Su žurnalistais noriai bendravęs V.Rutkauskas džiaugėsi, kad sulaukė didelio žmonių palaikymo. Pasak vyro, žiniasklaidoje pamatę pranešimus apie incidentą, kurio „žvaigžde“ tapo pažįstamas žmogus, skambino ir artimieji. Jie pažadėjo padėti susimokėti ir baudą, jei ji vis dėlto bus skirta. Anksčiau V.Rutkauskas dėl to nerimavo, nes, pasak jo, šiuo metu gauna minimalią algą. Todėl iš karto sumokėti kelis šimtus litų siekiančią baudą būtų sudėtinga.

„Labiausiai nerimauju, kad ši istorija užkirs kelią kitiems žmonėms viešai ir laisvai reikšti savo nuomonę. Pamatys, kad mane nubaudė, ir nebedrįs nieko daryti“, – kalbėjo pagonybės idėjas propaguojantis V.Rutkauskas.

Tiesa, atsisakyti savo užklasinės veiklos neketina. Pasak kauniečio, su plakatu pasirodys ir kitų metų Vasario 16-osios, Kovo 11-osios šventėse Kaune. Be to, jau planuoja kitą protesto akciją prie Kauno miesto savivaldybės. Joje su keliais bendraminčiais sieks atkreipti dėmesį į, jo nuomone, nereikalingą Kauno miesto herbo atributą – kryžių. 

Plakate įžvelgė įžeidimą

Kovo 11-osios renginį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje koordinavęs Kauno kultūros centro „Tautos namai“ direktorius Albinas Vilčinskas tvirtino, jog tai padaryti galėjo bet kas – tiek jo kolegos, tiek eiliniai žiūrovai.

„Šventėje viešąją tvarką užtikrino saugos tarnyba „Kvintencija“. Paprašyti apsaugininkų, kad jie išvestų su plakatu stovėjusį vyrą, galėjo bet kas, pavyzdžiui, šalia stovėję žmonės. Aš pats to nepadariau, nes turėjau kitų rūpesčių, ne tas buvo galvoje. Nurodymų tai padaryti taip pat niekam nedaviau“, – sakė A.Vilčinskas, prisipažinęs, kad vis dėlto atkreipęs dėmesį į plakatą. O užrašas ant jo jam pasirodė įžeidus. „Asmeniškai mane, Albiną Vilčinską, o ne įstaigos direktorių, organizatorių, toks plakatas įžeidė. Jis tikrai buvo ne vietoje, ne tuo laiku, ne toje šventėje. Aš esu tikintis ir mane, kaip žmogų, išpažįstantį krikščionybę, užrašas, kad ši religija Lietuvoje yra okupacinė, įžeidė. Išeina, kad mane laiko okupantu“, – kalbėjo A.Vilčinskas.

Čilinskas: „Kitoje šalyje tokio dalyko išvis nebūtų“

Žinomas advokatas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad Kovo 11-osios piketuotoju jau praminto vyro poelgis – ne nusikaltimas. Pasak jo, Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvoje galioja minties, saviraiškos laisvė, o tai leidžia viešai reikšti bet kokią savo nuomonę. Išimtis taikoma tik tokiu atveju, jei viešas aktas (nuomonės reiškimas, veiksmas) kelia grėsmę valstybei, visuomenei, žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei.

„Lygiai tas pats pasakyta ir tarptautiniuose teisės aktuose, kurie galioja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šiuo atveju nematau jokios grėsmės valstybei, taip pat ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pareigūnai turėjo teisę reaguoti – išvesdinti ir apklausti vyriškį tik tuomet, jei vyras grasino užtvoti, sumušti aplinkinius. Jei to nebuvo, lieka vienas klausimas: ar buvo skatinama religinė nesantaika – vienų religinių konfesijų žmonių neapykanta kito tikėjimo žmonėms. Jei taip buvo, tuomet galima pradėti administracinį procesą ir taikyti tam tikras priemones. Pašalinimas iš renginio – prievartos priemonių taikymas, naudojamas pradėjus administracinį procesą“, – sakė K.Čilinskas.

Teisininkas pabrėžė, kad nuspręsti, ar religinė nesantaika buvo skatinama, ar ne, sudėtinga net ekspertams.

„Kurstyti nesantaiką galima ne tik veiksmu, bet ir plakatu. Tačiau ginčai dėl to, ar iš tiesų kažkoks aktas skatina neapykantą, sunkūs. Labai priklauso nuo konteksto, jėgos (tikėtiną nesantaiką kurstančių žmonių skaičiaus) ir kitų veiksnių“, – kalbėjo K.Čilinskas.

Kaip pavyzdį advokatas priminė prieš keletą metų ir ne taip seniai visame pasaulyje nuskambėjusią istoriją apie Skandinavijos spaudoje išspausdintas musulmonų pasaulio dvasinių autoritetų karikatūras. „Europoje, kur gyvuoja demokratija, toks poelgis nebuvo griežtai pasmerktas. Daugelio šalių atstovai stojo žiniasklaidos ir žurnalistų, išspausdinusių karikatūras, pusėn, motyvuodami, kad visi turi teisę viešai reikšti savo nuomonę, galioja spaudos laisvė. Tuo metu musulmoniškasis pasaulis žurnalistams net paskelbė mirties nuosprendį“, – priminė advokatas.

Kalbėdamas apie konkretų, V.Rutkausko atvejį, K.Čilinskas prisipažino neįžvelgęs pažeidimo ar nusikaltimo: „Sunku įsivaizduoti, kad už tokį dalyką Švedijoje žmogus būtų baudžiamas. Tačiau šios šalies nėra ko lyginti su Lietuva“. K.Čilinsko nuomone, plakatą laikęs kaunietis veikė labai mažą žmonių grupę.

„Be to, tai buvo nuogas teiginys. Nemanau, kad Lietuvoje ar Kaune yra tokia visuomenė, jog toks užrašas įžiebtų neapykantą krikščionybei. Pakurstytų žmones“, – įsitikinęs advokatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius