-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2015 01 26

Viešojo naudojimo pastatams – didesni kokybės reikalavimai

Kone pagrindinis Aplinkos ministerijos rengiamų Statybos įstatymo pataisų tikslas – sutelkti dar didesnį dėmesį į statybų kokybę. Siekiant įtikti vienadieniams visuomenės poreikiams, galima drąsiai sakyti, kad pasiekta kritinė architektūrinės kokybės riba – neypatingų statinių Lietuvoje dabar net 95 proc. Aplinkos ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas teigė, kad naująja Statybos įstatymo redakcija bus siekiama padidinti ypatingų pastatų procentą, didinant kokybinius reikalavimus viešojo naudojimo pastatams. Ministro patarėjas pridūrė ir tai, kad siekiant minėto tikslo kokybės siekiamybė bus integruota ir į Architektūros rūmų, Teritorijų planavimo, Inžinerinės infrastruktūros, Architektūros įstatymus bei poįstatiminius aktus.
Statybos Vilniaus centre
Statybos Vilniaus centre / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Viešojo naudojimo pastatai – prioritetas

Vertindamas dabartinę statybų sektoriaus situaciją A.Žebrauskas neabejojo, kad atėjo metas lemtingiems pokyčiams. „Manau, nuleidę reikalavimų kartelę neypatingiems statiniams, jau kone pasiekėme kritinę architektūrinės kokybės ribą. Neypatingų statinių Lietuvoje yra 95 proc., vadinasi, būtent tiek pastatų gali ir galėjo būti projektuojami architekto atestato neturinčio žmogaus ir atsižvelgiant į ne itin griežtus reikalavimus. Mano galva, atėjo laikas atkreipti itin didelį dėmesį į kokybę, apie ją kalbėdamas turiu mintį ir statybinę, ir architektūrinę kokybę“, – dėstė ministro patarėjas.

Manau, nuleidę reikalavimų kartelę neypatingiems statiniams, jau kone pasiekėme kritinę architektūrinės kokybės ribą.

A.Žebrauskas pabrėžė, kad idėja trumpinti statybų leidimų išdavimų terminus, palengvinti reikalavimus nebuvo bloga, tačiau, anot jo, dabar tai dar reikia suderinti ir su kokybe: „Visų pirma, manau, kad reikėtų praplėsti ypatingų statinių, kuriems keliami itin aukšti reikalavimai, kategoriją. Mes siūlome į šį sąrašą įtraukti viešojo naudojimo pastatus. Viena vertus, taip užtikrinsime ilgalaikių ir šalį reprezentuojančių pastatų kokybę, o kita vertus, padidinsime būtent kokybiškų pastatų skaičių.“

„Aišku, tas judėjimas kokybės link gali užtrukti ilgus metus, tačiau turime pradėti. Žengus pirmą žingsnį, priėmus Statybų įstatymo pataisas, vėliau bus galima galvoti ir apie tai, kad viešojo naudojimo pastatams turėtų būti rengiamas ir architektūrinis konkursas. Kokybiniai reikalavimai architektūrai (ir statybai) tiesiogiai susieti su architektūrinių konkursų svarbos suvokimu ir vis platesniu jų taikymu ypač viešojo naudojimo pastatų projektavime“, – mintimis dalijosi A.Žebrauskas.

Neypatingų statinių kokybė

Vienas svarbesnių dalykų, anot ministro patarėjo, kilstelėti ne tik ypatingų statinių skaičių, bet ir atsižvelgti į neypatingus. „Dabar neypatingą statinį projektuoti gali ir mokslus baigęs, bet architekto atestato neturintis žmogus. Konkurencinėje kovoje siūlydami užsakovui greitą ir pigių projektą dažni ir laimi būtent pastarieji. Jie nukonkuruoja tuos, kurie yra pasirengę sėdėti prie projekto ilgai ir atlikti jį kokybiškai, taigi greitų ir pigių, kas neretai reiškia nekokybiškų, turime vis daugiau“, – statybų rinkos situaciją analizavo ministro patarėjas.

Natūralu, kad ir projektuoti namą labai atsakinga – reikalingos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.

Būtent todėl, anot A.Žebrausko, vienas iš būdų pakelti neypatingų statinių kokybę yra leisti juos projektuoti tik atestuotiems architektams. Ministro patarėjas pabrėžė, kad architektūros mokslus baigę jaunuoliai neturėtų piktintis dėl tokių sprendimų, atvirkščiai – semtis patirties ir siekti atestato.

„Kokybės siekiamybė, manau, neatsiejama nuo patirties ugdymo ir įvertinimo, todėl bus padidintas dėmesys specialistų atestavimo procesui, atestuojant ir neypatingų pastatų projektuotojus, siekiama kad pastatus projektuotų architektai. Nė vienas veikiausiai nenorėtų, kad jį operuotų vos nuo universiteto suolo pakilęs medicinos studentas. Tam, kad atliktų darbą pats, jis ilgus metus mokosi rezidentūroje, o kodėl kitose srityse patirtį taip pamirštame? Natūralu, kad ir projektuoti namą labai atsakinga – reikalingos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios“, – neabejojo ministro patarėjas.

A.Žebrauskas tikino, kad vienas svarbiausių statybos sektoriaus uždavinių – siekti architektūrinės kokybės. Ministro patarėjas neabejojo, kad pasiekti architektūrinės darnos prireiks labai daug laiko – turi pasikeisti ir užsakovų požiūris, ir įstatymai, ir architektai. „Tačiau svarbiausia, ką turime ir galime padaryti dabar – pradėti judėti to link“, – ryžtingai teigė A.Žebrauskas.

Aplinkos ministerija pabrėžia, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir suderinus su specialistais bei reikiamomis institucijomis. Netinkamai vykdomos statybos kelia grėsmę ne tik žmonėms, aplinkinėms teritorijoms, bet ir gamtai. Statytojai privalo užtikrinti, kad statybos nedarytų žalos žmonių gyvenimo kokybei, aplinkai bei kultūros ar paveldo objektams.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius