Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė: su kolegomis aptarinėdama viešųjų pirkimų tvarką, girdžiu tik dejones ir prakeiksmus

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Pilietinių, socialinių pasaugų bei kultūros organizacijų atstovai prašo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, nes, jų žodžiais, jo laikytis yra neįmanoma. „Šis teisės aktas parengtas laikantis „zonos“ mentaliteto: visi vagys, todėl juos reikia užkrauti popierizmu, kad nebūtų laiko vogti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje piktinosi Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys.

Nuo sausio įsigaliojo pataisytas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, smarkiai apribojęs galimybes aukoti partijoms. Pakeitus tvarką, partijoms, kaip ir kitoms organizacijoms, tapo privaloma laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo. Tačiau politinės jėgos įsigeidė išimties – Seime buvo užregistruota pataisa, kurią priėmus, partijos būtų išvaduotos nuo prievolės gyventi pagal šio įstatymo normas.

G.Duobys atkreipė dėmesį, kad toks politikų žingsnis tik įrodo, kad įstatymas yra per griežtas ir kad jo laikytis kartais neįmanoma. „Mes suprantame partijas, kurios bėga nuo šio įstatymo, nes tai – minų laukas. Tačiau šiame minų lauke liekame mes. Viliamės, kad užmegsime dialogą su politikais ir jie supras, kad įstatymą reikia koreguoti. Kol partijos nesuvokė, kas tai per teisės aktas, su jomis susikalbėti būtų buvę beviltiška, o dabar atsirado galimybė“, – pabrėžė jis.

Įvairias organizacijas, kaip teigia jų atstovai, popierizme paskandinęs įstatymas galioja nuo 2005-ųjų. Pasak Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, aiškinimai, kad sugriežtinti įstatymą įpareigojo tam tikra Europos Sąjungos direktyva, yra netiesa. Pasak R.Prusevičienės, direktyva nereikalavo tokio griežtumo, koks taikomas Lietuvoje. Ji pridūrė apie tai šnekėjusi su kolegomis iš kitų valstybių ir įsitikinusi, kad tokios tvarkos nėra niekur pasaulyje.

„Kartą susitikau su dviem viešųjų pirkimų kultūros srityje specialistais iš Švedijos, kurie išpūtęs akis klausėsi mano pasakojimo, nes Švedijoje viešųjų pirkimų būdu neperkami nei autoriai, nei atlikėjai. Jie nesupranta, kaip galima pirkti vieną iš trijų pasirinktų fortepijonų – ne tą, kurio tau labiausiai reikia, o pigiausią, pagamintą Kinijoje. Kai su Lietuvos kultūros įstaigų atstovais aptarinėjome šiuos klausimus, tai girdėjome tik dejones ir prakeiksmus“, – pabrėžė ji.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas taip pat aiškino, kad įstatymas labai apsunkina įvairių organizacijų darbą. „Europos sąjungos direktyva reikalauja, kad užtikrinant konkurencines sąlygas būtų efektyviai nupirktos paslaugos ar prekės. Pas mus įstatymas sudėliotas taip, tarsi visi tik ir laukia progos nusikalsti“, – sakė jis.