Pasitaiko tokių registruotų bedarbių, kurie atsisako bet kokių biržos pasiūlymų dirbti ar mokytis. Jie nuo biržos konsultantų neslepia, kad pajamų gauna pakankamai, o darbo biržoje registruojasi tik dėl sveikatos draudimo (nenori mokėti įmokų Valstybinei ligonių kasai).
„Diskutuojama, kaip išspręsti šią problemą ir atskirti realius bedarbius nuo tokių, kurie deklaruoja neturintys darbo tik dėl nemokamo gydymo. Kol kas jokių sprendimų nėra priimta“, – sakė Kauno darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Vita Pranaitienė. Skaičiuojama, kad metinis nedarbo lygis 2010–aisiais Kaune sieks 9 procentus. Mat žiemą darbo birža visuomet pajunta klientų, norinčių gauti kompensacijas už komunalines paslaugas, antplūdį.
Kovo 1 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo beveik 299,5 tūkst. bedarbių. Iš didžiųjų miestų daugiausiai bedarbių yra Panevėžyje (16,5 proc.), mažiausiai – Kaune (12,4 proc.).
Per vasarį Kauno darbo biržoje įregistruota 3,2 tūkst. naujų bedarbių, – beveik septyniais šimtais mažiau nei sausį. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įregistruotų asmenų skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Per mėnesį Kauno darbo birža gavo 4 pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimą: 3 – iš pramonės, ir 1 – iš paslaugų sektoriaus įmonių, kuriose yra iki 250 darbuotojų. Pramonės įmonėse apie atleidimą įspėti 157, paslaugų – 170 darbuotojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pranešimų gauta mažiau, tačiau numatomų atleisti darbuotojų skaičius yra didesnis.
V.Pranaitienė įsitikinusi, kad tarp bedarbių gudraujančiųjų yra nedaug, o dauguma kauniečių esą, priešingai, vengia darbo biržos. „Kaune nedarbo lygis mažesnis dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – kauniečiai nėra linkę būti bedarbiais, ieškoti būdų gauti pašalpą. Dauguma žmonių imasi individualios veiklos, įsidarbina dirbti nepilną darbo dieną“, – įsitikinusi V.Pranaitienė.
„Situacija šįmet iš esmės yra geresnė. Esame atlikę darbdavių apklausą – kas penkta įmonė per metus planuoja įsteigti naujų darbo vietų. Vadinasi, bedarbių bus dar mažiau“, – teigė ji. V.Pranaitienė pasakojo, kad sumažinti bedarbių skaičių Kaune pavyko pradėjus įgyvendinti Europos globalizacijos fondo verslumo skatinimo programą. Pagal ją buvo numatyta finansinė parama įmonėms, kurių darbuotojai dirba ne visą dieną arba tik kelias valandas per savaitę. Programoje panorusios dalyvauti įmonės turėjo įdarbinti darbuotojus visai savaitei ir už tai gavo finansinę paramą – darbo neturintys žmonės laisvu laiku galėjo tvarkyti įmonės gerbūvį: remontuoti patalpas, kiemus, juos valyti, kasti sniegą. Didžiausia skirta suma siekė 12 tūkst. litų.
Populiari buvo ir individualios veiklos – baldų gamybos, siuvimo, statybos sričių – paramos programa. Pagal ją už patentus turinčius žmones privalomus mokesčius sumokėjo darbo birža, be to, ji skyrė pinigų ir būtiniems darbo įrankiams įsigyti. „Tai prisidėjo prie nedarbo mieste mažinimo“, – įsitikinusi V.Pranaitienė.
Anot jos, pastebėta tendencija, kad darbo biržoje vis dažniau registruojasi papildomos veiklos ieškantys asmenys. Jie įrašomi į ieškančiųjų darbo eilę ir pateikiami ne pilnai darbo dienai darbuotojų ieškantiems darbdaviams.
„Norinčiųjų registruotis darbo biržoje gretas sumažino ir šiemet pasikeitusi pašalpų skyrimo tvarka. Paramą iš biržos galima gauti beveik perpus mažesnę nei prieš metus“, – sakė V.Pranaitienė. Didžiausia dabar skiriama bedarbio pašalpa siekia 650 litų. Ji mažesnė tuo atveju, jei žmogus gauna invalidumo pensiją ar kitokių socialinių pašalpų.
Vasarį, panašiai kaip ir sausį, ieškantiems darbo asmenims buvo pasiūlytos 928 laisvos darbo vietos Kauno mieste ir rajone. Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojams, siuvėjams, virėjams, suvirintojams, automobilių šaltkalviams, baldų apmušėjams, pardavimo bei verslo paslaugų vadybininkams, buhalteriams, administratoriams, draudimo agentams, vertėjams ir kitiems. Darbo biržos duomenimis, per mėnesį įsidarbinti pavyko 1,2 tūkst. žmonių.
„Populiari yra tolimųjų reisų vairuotojų profesija. Nors šį darbą norinčiųjų dirbti yra nemažai, ne visi kandidatai atitinka keliamus reikalavimus. Planuojame gauti lėšų vairuotojų perkvalifikavimo kursams. Tuomet situacija pagerėtų“, – įsitikinusi V.Pranaitienė.
