-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 09 02

Vilniaus lenkiškose mokyklose mitingo metu – įprastos pamokos

Kol prie Prezidentūros į protesto mitingą rinkosi permainomis tautinių mažumų švietime nepatenkinti Lietuvos lenkų atstovai, Vilniaus mokyklos, kuriose dėstoma lenkų kalba, gyveno įprastu ritmu. 15min.lt žurnalistų aplankytose mokyklose vyko pamokos, kuriose, mokytojų teigimu, sėdėjo didžioji dauguma moksleivių.
Nors prie Jono Pauliaus II gimnazijos laukė du mikroautobusai, norinčių važiuoti į mitingą atsirado vos keli.
Nors prie Jono Pauliaus II gimnazijos laukė du mikroautobusai, norinčių važiuoti į mitingą atsirado vos keli. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Jono Pauliaus II gimnazija pasitiko ramybe, kuri koridoriuose tvyro pamokų metu. Šios mokyklos pedagogai tvirtino dirbantys visi iki vieno, o kiek mokinių šiandien neatėjo į pamokas bei kokia jų dalis dalyvauja mitinge, teigė tiksliai nežinantys. Esą tai pačių mokinių ir jų tėvų reikalas.

„Man viskas gerai Lietuvoje“

Šios gimnazijos koridoriuje sutiktas dvyliktokas Danielius neslėpė nepritariantis tokiems renginiams. „Į mitingą tikrai neeisime, nes nėra ko ten eiti. Mane viskas tenkina. Ką aš ten pamatysiu gero, jeigu man ir taip viskas gerai? Aš turiu savo įsitikinimus ir man viskas gerai Lietuvoje. Jeigu aš gyvenu Lietuvoje, tai turiu mokėti lietuvių kalbą, kaip visi Lietuvos piliečiai“, – tvirtino pavasarį mokyklą baigsiantis Danielius.

Danielius įsitikinęs – tik puikiai mokėdamas lietuvių kalbą jis galės įgyti gerą išsilavinimą, o vėliau – ir darbą.

Mikroautobusų neprireikė

Prie Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos norinčiųjų važiuoti į mitingą laukė du mikroautobusai, tačiau paaiškėjo, kad prireiks tik vieno – važiuojančių buvo vos keli. Tarp jų nė vieno moksleivio, tik jų tėvai. Anot vieno prisistatyti nenorėjusio tėvo, labiausiai juos piktina neteisybė, kurią skleidžia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Ministras tvirtina, kad reformai pasiruošta, tačiau tai netiesa – šiandien rugsėjo 2 diena, o nėra jokių naujų vadovėlių. Jeigu lietuvių kalbos egzaminui, kurį turės laikyti mūsų vaikai ir kuris yra toks pats, kaip lietuviškai besimokantiems vaikams, pradėtų moksleivius ruošti nuo pirmos ar bent penktos klasės, tuomet mes neprieštarausime. Tačiau dabar tam skirti tik dveji metai“, – piktinosi tėvas.

Šios mokyklos direktorė Janina Vysocka neslėpė, kad bendraudama su moksleiviais ir jų tėvais jaučia jų nuotaikas. „Labai liūdna, kad tie pažadai, kuriuos dalina Švietimo ir mokslo ministerija ir pats ministras, tiksliai nevykdomi. Liūdna, kad švietimo įstatymas priimtas labai skubotai. Niekas nieko blogo tautinių mažumų mokyklose negalvoja apie lietuvių kalbą, visi nori jos mokytis ir tam nesipriešina. Bet per tokį trumpą laiką joks vaikas – ar tai lietuvis, ar lenkas, ar rusas – neišmoks ir nepasiruoš egzaminui“, – sakė direktorė.

Nepagalvota apie mokytojus

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Janina Vysocka, Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos direktorė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Janina Vysocka, Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos direktorė

J.Vysockos teigimu, vykdant reformą niekas nepagalvojo ir apie lietuvių kalbos mokytojus, ant kurių pečių užkraunama visa atsakomybė, nes naujų vadovėlių niekas neparengė ir neišleido. „Dirbame pagal senus vadovėlius. Bet papildomas krūvis yra didžiulis. Juk pridedant valandų skaičių, reikėjo pagalvoti, ar tikrai vadovėliai tam yra tinkami. Apie tai kalbėjome. Mes dirbame iš lietuviškų mokyklų vadovėlių tik dėl to, kad norime išmokyti savo vaikus gražios, taisyklingos kalbos“, – aiškino J.Vysocka.

Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos vadovė pabrėžė, kad mitingo metu visi pedagogai dirba mokykloje ir niekas neorganizavo jokio masiško vykimo prie Prezidentūros. Kiek ten dalyvaus mokinių su tėvais, ji teigė nežinanti, nors pripažino, kad nemažai tėvų ketino dalyvauti mitinge.

V.Sirokomlės vidurinėje mokykloje pamokos taip pat vyko, kaip įprastai. Tačiau mokyklos direktorė Danuta Silienė neslėpė – tikrai nemažai vaikų kartu su tėvais ketino mitinge dalyvauti. Tačiau pedagogai dirba mokykloje.

„Jeigu tas švietimo įstatymas priimtas, tai jis priimtas. Mokiniai lietuvių kalbos egzaminų baiminasi. Ne kartą kalbėjome, kad tai turėtų būti daroma palaipsniui, pradedant nuo penktosios klasės“, – sakė direktorė.

Pati pedagogė teigė savo mokiniais pasitikinti – jų valstybinių egzaminų rezultatai visada buvo labai geri, šiemet mokiniai turės daugiau lietuvių kalbos pamokų.

Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų tautinių mažumų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose daugiau dėmesio bus skiriama lietuvių kalbai. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius