Anot komisijai vadovaujančio ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, du konkursus ketinama paskelbti „artimiausiu metu“.
Abu konkursai turėtų baigtis dar šiemet. Konkursu aikštei sutvarkyti rūpinsis Aplinkos ministerija, o paminklo atsiradimu – Kultūros ministerija.
Rusvo granito lenta su iškalta data „1863“ sukilimo prieš carinį jungą dalyviams atminti priskirta prie svarbiausių Lukiškių aikštės vertybių. Ji buvo įrengta 1920 metais Lukiškių aikštės viduryje.Pasak komisijos nario, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojo Algimanto Degučio, pirmąjį konkursą Aplinkos ministerija turėtų skelbti „arčiau pavasario“, o Kultūros ministerija esą savąjį skelbs vėliau, kai pagal nugalėjusį projektą bus aiški paminklo vieta.
KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba praeitą savaitę apibrėžė Lukiškių aikštės teritorijos ribas ir patvirtinto vertingąsias savybes. Lukiškių aikštei, kurios teritorija apima 38 tūkst. kv.m plotą, suteikta nacionalinio lygmens apsauga, pranešė KPD.
Anot departamento, pagrindinis faktas, lėmęs tokį sprendimą, yra tas, kad 1863–1864 metais Lietuvoje ir Lenkijoje vykusio sukilimo prieš carinės Rusijos priespaudą metu Lukiškių aikštėje viešai įvykdytas mirties nuosprendis 21 sukilimo dalyviui. Rusvo granito lenta su iškalta data „1863“ sukilimo prieš carinį jungą dalyviams atminti priskirta prie svarbiausių Lukiškių aikštės vertybių. Ji buvo įrengta 1920 metais Lukiškių aikštės viduryje.
Taip pat saugotini 6 mediniai suolai su atramomis ir trejomis plastiškai lenktomis ketaus kojomis bei 10 dekoratyvinių raudonojo granito ir ketaus šviestuvų. Ši aikštė, anot KPD, išsiskiria ir želdynais – perimetriniu apželdinimu liepų eilėmis.
KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai prie vertingųjų savybių priskyrė ir šios aikštės trapecijos formos planą, apibrėžtą gretutinių gatvių: Gedimino prospekto, J.Tumo-Vaižganto, Vasario 16-iosios ir Lukiškių gatvės.
Lukiškių aikštės kultūriniame sluoksnyje (iki 2,85 metro storio) aptikta XVI–XVIII a. pradžios archeologijos radinių. 1992-aisiais ir 2004-aisiais Lukiškių aikštėje ištirtas 205 kv.m plotas, 2006-aisiais tyrinėtas apie 7000 kv.m plotas.
Lukiškių aikštė įeina į vietinės reikšmės urbanistikos paminklo teritoriją.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį Lukiškių aikštės sutvarkymo reikalus patikėjo vyriausybinei komisijai. Anksčiau tuo rūpinosi Vilniaus miesto savivaldybė, bet išrinkti 2008 metais paskelbto konkurso ilgai diskutavusi Lukiškių aikštės projektų vertinimo darbų komisija nesugebėjo.
Iš viso Lukiškių aikštės rekonstrukcijai ketinta skirti apie 45 mln. litų.
Konkursai ir diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
1999 metais Seimas net priėmė nutarimą „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Jis numatė Lukiškių aikštės sutvarkymą, sukurti šiuolaikinį memorialinį akcentą – skulptūrinę kompoziciją (simbolis „Laisvė“), buvusiuose KGB rūmuose įsteigti kovos už Lietuvos laisvę muziejų bei informacijos centrą, sutvarkyti Aukų gatvę bei Pamėnkalnio gatvės šlaitą.
Lukiškių aikštė kaip miesto aikštė susiformavo 20-ojo amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas Leninui. 1991 metais jis demontuotas, tačiau aikštės planas iki šiol nepakeistas.
