Tyrimo metu kreiptasi į asociaciją „Vilniaus moterų namai“ dėl patikslinimo, kodėl kandidatams į teisininko ir konsultanto pareigas yra taikomas šis reikalavimas.
Asociacijos direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė savo atsakyme teigė, kad asociacija yra valstybės įgaliota dirbti pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą kaip specializuotos pagalbos centras, t.y., teikti kompleksinę specializuotą pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dėl kurio neproporcingai dideliu mastu kenčia moterys (pasak jos, iki 98 proc. nukentėjusiųjų yra moterys), todėl feministinės pažiūros yra viena svarbiausių pasaulėžiūrinių nuostatų, leidžiančių teisingai suvokti ir atspindėti praktikoje su lytimi susijusio smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes.
Direktorės manymu, dėl šios priežasties, pretendentų reikalavimams turėtų būti taikoma Lygių galimybių įstatyme numatyta išimtis, kad diskriminacija nėra laikomas toks veiksmas (šiuo atveju – reikalavimas dėl nuosekliai feministinių pažiūrų), kai „dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas“.
Direktorė patikino, kad nuoseklių feministinių pažiūrų reikalavimas specialistams, norintiems dalyvauti Smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinime, yra būtinas, nes be teisingo problemos suvokimo, neįmanomas efektyvus pagalbos teikimas klientams, o be to tai atitinka pozityviosios diskriminacijos sampratą, kai tokio pobūdžio specialioji laikinoji priemonė galėtų būti taikoma siekiant paspartinti faktinės vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą.
Tyrimo metu buvo vertinama, ar feministinių pažiūrų reikalavimas pretendentams į konsultanto ir teisininko pareigas nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo ir, ar turint omenyje asociacijos „Vilniaus moterų namai“ darbo pobūdį ir specifiką bei tarptautinių dokumentų rekomendacijas, būtų galima taikyti minėtą Lygių galimybių įstatymo išimtį.
Nors feministinis judėjimas savaime nėra vienalytis, išanalizavus keletą pagrindinių teorijų, galima pažymėti, rašoma pranešime spaudai, kad šis judėjimas bendrąja prasme siekia lygių teisių ir galimybių moterims bei reikalauja vienodo moterų ir vyrų statuso ir laisvės apsispręsti dėl savo karjeros bei gyvenimo būdo.
Atlikus asociacijos direktorės Tarnybai pateiktų teisininko ir konsultanto darbo aprašymų analizę, nustatyta, kad šias pareigas užimsiantys teisininkas ir konsultantas, tiesiogiai atlikdami darbo sutartimi sulygtas funkcijas, netaikys nuoseklių feministinių pažiūrų, t.y., atitinkamos pažiūros nėra būtinos darbo funkcijoms vykdyti.
Lygių galimybių įstatymo išimties šioje situacijoje negalima taikyti jau vien dėl to, kad feministinės pažiūros nėra esminis ir lemiantis teisininko ir (arba) konsultanto profesinis reikalavimas, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Lygių galimybių įstatymo išimties šioje situacijoje negalima taikyti jau vien dėl to, kad feministinės pažiūros nėra esminis ir lemiantis teisininko ir (arba) konsultanto profesinis reikalavimas, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Be to, teisininkas turėtų būti nešališkas, todėl feministinės pažiūros profesinėje teisininko veikloje galėtų būti tiesiogiai sietinos su nešališkumo principo pažeidimu. Taip pat tyrimo metu nenustatytos jokios objektyvios priežastys, leidžiančios teigti, kad teisininkas ar konsultantas be nuoseklių feministinių pažiūrų negali tinkamai įgyvendinti asociacijos pateiktuose pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas. Pažymėtina, kad skundo tyrimo metu ir pati asociacija nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kaip reikalauja Lygių galimybių įstatymas, jog feministinės pažiūros yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas asmenims pretenduojantiems dirbti teisininko ir konsultanto pareigose.
Įvertinusi visumą, kontrolierė konstatavo, kad feministinių pažiūrų reikalavimas pretendentams yra neobjektyvus, nepropocingas ir perteklinis bei įspėjo asociacijos „Vilniaus moterų namai“ direktorę dėl padaryto pažeidimo.
