Negana to, gelbėtojams tenka net patiems neštis medicinines priemones, kad galėtų pagelbėti susižeidusiems, nes bendrovė jų nebenuperka.
Bendrovės „Akvalangas“, prižiūrinčios gelbėjimo stotis sostinėje, direktorius Arnoldas Žvikas neslėpė, kad bendrovė susiduria su sunkumais, bet tikino, kad blogiausia – jau praeityje. Bendrovė esą pradeda atsitiesti. Jis pažadėjo, kad uždirbtą atlygį gelbėtojai netrukus gaus.
Šiemet Vilniaus gelbėtojai džiaugiasi, kad nė vienas poilsiautojas jų prižiūrimoje teritorijoje nenuskendo.
„Geriau net nekalbėti apie tokius dalykus, kol sekasi jų išvengti“, – blogu pranašu nenorėjo būti A.Žvikas.
Pasak jo, šie metai neišsiskiria iš kitų – darbo nemažai, bet ne tiek, kad būtų neįmanoma susitvarkyti.
„Žinoma, per daug gelbėtojų nebūna, pajėgos galėtų būti stipresnės, tačiau susitvarkome“, – teigė A.Žvikas.
Sostinės paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai ne tik stebi vandenį ir jame besiturškiančius žmones, bet ir prižiūri bendrąją tvarką, prireikus suteikia pirmąją pagalbą.
Tačiau tiems, kurie maudytis nusprendžia už paplūdimių ribų, už save atsakyti tenka patiems. Tuomet kartais pernelyg didelis pasitikėjimas savimi tampa pražūtingas. Šią vasarą skenduoliai buvo rasti Baltupių tvenkinyje, Gulbinų ežere, praeitą savaitę besimaudydamas Skarblelio ežere nuskendo jaunas vyras.
„Pavyzdžiui, Valakampių paplūdimyje yra aptverta teritorija, kurioje galima maudytis. Ją prižiūri gelbėtojai. O jei žmogus plūduriuoja už kilometro, kur nors į Baltarusijos pusę, niekas jam nepadės“, – pripažino Vilniaus savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.
Nuo metų pradžios ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių Lietuvoje ištraukė 110 nuskendusių žmonių, iš jų – aštuoni vaikai.
