Nuo balandžio 1-osios pareigų neteko 84 Vilniaus seniūnijų darbuotojai – seniūnų pavaduotojai, vyresnieji ir vyriausieji specialistai. Vietoj jų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu įsteigta 21 nauja pareigybė. Seniūnijose nuo šiol dirbs seniūnai ir po vieną vyriausiąjį specialistą, kuriems gelbės savivaldybės departamentų darbuotojai.
Pareigybes priskyrė departamentams
Savivaldybės teigimu, nuo balandžio 1 dienos seniūnijų darbuotojai tęs darbą seniūnijose, tačiau jų pareigybės bus priskirtos savivaldybės departamentams: 43 vyriausiųjų specialistų pareigybės steigiamos Miesto ūkio ir transporto, Saugaus miesto, Ekonomikos ir investicijų, Aplinkos ir energetikos, Socialinių reikalų ir sveikatos bei E.miesto departamentuose.
Savivaldybė skelbia, kad reformos imtasi atsižvelgus į seniūnijose dirbančių specialistų funkcijas ir darbo krūvius, tačiau visa tai neturės įtakos gyventojams teikiamų paslaugų kokybei. Esą dažniausią seniūnijose teikiamą paslaugą – gyvenamosios vietos deklaravimą galės teikti seniūnas arba vyriausiasis specialistas, o vidutiniškai per darbo dieną seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaruoja 5 vilniečiai.
Savivaldybė dabar vykstantį procesą vadina vidaus struktūros pertvarka, kadangi seniūnijose buvusios pareigybės ne naikinamos, o perkeliamos į departamentus.
Kelios seniūnijos kol kas uždarytos
Tačiau savo pavardžių nenorintys skelbti Vilniaus seniūnai kitos nuomonės. Esą reformai nepasiruošta, bet griebtasi ją vykdyti kuo skubiau. Seniūnai tvirtina matantys daug spragų, tarkim, jeigu jiems teks imtis gyvenamosios vietos deklaravimo, jie negalės pasitraukti iš darbo vietos visą dieną, tad neliks kas prižiūri teritorijos tvarkymą ir panašius darbus. Be to, ir deklaravimas gali kelti sunkumų, kadangi darbuotojai iki šiol neturi prieigų prie gyventojų duomenų, praėjo vos pusvalandį trūkusį mokymo kursą, kurio tikrai nepakanka norint gerai atlikti šį darbą.
Šiuo metu perduodame dokumentus ir seniūnija bus uždaryta. Gyventojai kol kas negalės kreiptis, – sakė E.Šalčiūnas.
Keturios seniūnijos atsidūrė dar keblesnėje situacijoje. Jose pastaruoju metu seniūnų pareigas vykdė pavaduotojai, kurie nuo balandžio 1-osios yra atleisti. Tad Panerių, Žvėryno, Viršuliškių, Lazdynų seniūnijose artimiausiu metu darbas bus kiek sutrikęs.
„Šiuo metu perduodame dokumentus ir seniūnija bus uždaryta. Gyventojai kol kas negalės kreiptis. Kiek tai tęsis, negaliu pasakyti, situacija turi būti sprendžiama, lyg buvo numatyta, kad bus seniūnas ir vyriausias specialistas, bet šiuo metu nėra nė vieno“, – pirmadienio rytą sakė buvęs Panerių seniūno pavaduotojas Elegijus Šalčiūnas.
Anot savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus, šių seniūnijų gyventojai be reikalingų paslaugų neliks. Seniūnų pareigas šiose keturiose seniūnijose eis artimųjų seniūnijų vadovai, į kuriuos gyventojai ir galės kreiptis dėl notarinių paslaugų. Tarkim, Panerių seniūniją aptarnaus Grigiškių seniūnas. „Savivaldybė sprendžia, kaip pagerinti šias paslaugas“, – teigiama savivaldybės atsakyme.
Kreipėsi į teismą
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Algis Strelčiūnas |
Garsiai kalbėti seniūnai nelinkę, esą už kiekvieną žodį prieš savivaldybės vykdomą reformą vėliau kerštaujama. Vis dėlto susidariusią situaciją jie vadina vienu žodžiu – susidorojimas. Ir jiems nesuprantama, kodėl arčiausiai žmonių buvusi valdžia dabar nuo jų atitraukiama, nors visoje Europoje yra puoselėjama.
Tai, kad kai dalis Vilniaus seniūnijų kreipėsi į teismą prašydamos stabdyti pradėtą reformą, 15min.lt patvirtino buvęs ilgametis Lazdynų seniūnas, dabar – Vilniaus tarybos narys Algis Strelčiūnas. Jo teigimu, tokiu sprendimu naikinamos ne vien seniūnijos, o visa Vilniaus miesto savivalda.
„Kalbėjau su Vyriausybės atstovu, tai jis irgi svarsto apie galimybę kreiptis į teismą, nes galbūt yra pažeistas Vietos savivaldos įstatymas dėl darbuotojų neatliekamų funkcijų, kurias numato tas įstatymas“, – teigė A.Strelčiūnas.
Anot A.Strelčiūno, nuo balandžio 1-osios seniūnijų funkcijos nėra atliekamos arba atliekamos labai blogai.
Vilniaus savivaldybė savo sprendimą pertvarkyti seniūnijas grindžia lapkritį atlikta reprezentatyvia sostinės gyventojų apklausa, kuri parodė, kad net 60 proc. vilniečių nežino, ką veikia seniūnijos, 7 iš 10 vilniečių nesinaudoja seniūnijų paslaugomis.