Sostinės mero teigimu, išmokėta apie 27–28 mln. Lt savivaldybėms įmonėms, akcinėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurioms buvo itin svarbu atgauti šias lėšas, kad galėtų toliau normaliai funkcionuoti. „Didžioji dalis šių pinigų yra iš privatizavimo fondo, nes pardavėme įvairaus turto už beveik 25 mln. Lt. Praktiškai visi šie pinigai buvo skirti 2008 metų skoloms padengti“, – teigė V.Navickas.
Anot mero, svarbu ir tai, kad vėl vykdomas Kalvarijų turgaus nuomos konkursas, kuriame jau pareiškė norą dalyvauti 14 įmonių, toliau diskutuojama, kaip išspręsti taksi, vežančių keleivius iš Vilniaus oro uosto ir į jį, problemas, baigiamos renovuoti 19 Vilniaus mokyklų.
Strateginiai sprendimai vykdomi
Pasak mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, bandoma įpiršti nuomonę, kad mieste susidariusi sudėtinga situacija ir nesprendžiamos jokios problemos, tačiau strateginiai sprendimai yra priimti ir vykdomi. „Vienas svarbiausių darbų – viešojo transporto sistemos pertvarka, kad kuo mažiau žmonių su nuosavais automobiliais norėtų važiuoti į miesto centrą. Taip pat mums rūpi ir ekologija – plėtojame sąvartyno dujų panaudojimo miesto transporte galimybes. Jau esame beveik susitarę, kad bankai perimtų savivaldybės įsiskolinimus troleibusų ir autobusų įmonėms, o jie siekia apie 170 mln. Lt, tuomet šios įmonės galės normaliai funkcionuoti“, – tvirtino R.Adomavičius.
Vilniečiai turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje
Nemažiau svarbi šiuo metu yra būsimojo miesto biudžeto problema. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno, šiemet itin įsigilinta į biudžeto formavimo ypatumus ir pastebėta keletas problemų. „Prognozuojame, kadangi šių metų biudžetas buvo sudarytas ne visiškai realiai, Finansų ministerija Vilniaus biudžetą padidino daugiau negu 20 proc., tai metus pabaigsime nesurinkę maždaug 100 mln. Lt. Per pastaruosius ketverius metus – 2006–2010 metus – nesurinkta dėl netinkamo planavimo per 260 mln. Lt“, – nelinksmai skaičius dėstė V.Milėnas.
Anot V.Milėno, didžiausia problema yra ta, kad nemaža dalis vilniečių sostinėje gyvena, dirba, tačiau jų mokamas gyventojų pajamų mokestis keliauja į tas savivaldybes, kuriose šie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
„Mes galime suprasti, kad Vilniuje dirbantys žmonės gyvena Trakuose, Vilniaus rajone, Elektrėnuose ar Kaune, tačiau tikrai kažin ar kasdien žmogus galėtų į darbą važinėti iš Biržų, Panevėžio, Šiaulių ar Šilutės“, – sakė V.Navickas.
Mero manymu, būtina skatinti žmones deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jie iš tikrųjų gyvena, galbūt net taikant tam tikras nuobaudas. „Tarkime, tie žmonės galėtų atsidurti eilės pabaigoje užrašant jų vaikus į darželius ar mokyklas“, – kaip galimą priemonę pasiūlė meras.
Koks bus kitų metų biudžetas ir ar bus atsižvelgta į Vilniaus miesto pasiūlymus, kaip pagerinti sostinės finansavimą, paaiškės Seimui patvirtinus biudžeto įstatymą. Tai planuojama padaryti gruodį.
