Anot Kultūros paveldo departamento, šis sprendimas yra ne tik simbolinis aktas, pabrėžiantis vietos svarbą, bet ir užtikrins jai papildomą apsaugą, atsiras galimybių vietovės atminimą įamžinti.
„Kapinės kaip viešosios pagarbos vieta gali būti žymima memorialiniais statiniais bei tokius statinius draudžiama griauti ar žaloti – net jei jie patys nėra paveldo objektai. Siekiant, kad saugomo objekto vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas. Taigi, tai padės integraliau ir efektyviau išsaugoti šią kapinių vietą“, – rašoma departamento atsakyme BNS.
Tai padės integraliau ir efektyviau išsaugoti šią kapinių vietą, – rašoma departamento atsakyme BNS.
Žydų atstovai yra išreiškę pageidavimą, kad būtų uždarytos šiaurinėje teritorijos dalyje esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Pietinėje kapinių teritorijos dalyje, priklausančioje Vilniaus miesto savivaldybei, buvusi stovėjimo aikštelė gėlynu buvo paversta jau anksčiau. Tačiau, kaip BNS pranešė savivaldybė, šiaurinė kapinių dalis patenka į privačius sklypus, todėl miestas negali imtis jokių veiksmų be privačių savininkų sutikimo. Apie tai informavusi žydų bendruomenės atstovus, savivaldybė žada padėti jiems derinti šį klausimą su sklypų savininkais.
Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XIX amžiuje.
Sovietmečiu panaikinus kapines prasidėjo jų antžeminių dalių naikinimas. Aštuntame dešimtmetyje statant Sporto ir koncertų rūmus buvo sunaikinta nemaža dalis pačių kapų, taip pat panaikintos bet kokios paviršinės kapinių ribos, o pačių kapinių buvimo faktas nutylimas. Viešai apie čia esančias kapines vėl prabilta po 1996 metų žvalgomųjų archeologinių kasinėjimų.
KPD negali pasakyti, ar naujasis kapinių teritorijos statusas galėtų turėti įtakos veiklai Sporto ir koncertų rūmuose, tačiau atkreipia dėmesį, jog „Šnipiškių žydų kapinių vietą paskelbus valstybės saugomu objektu ir jam nustačius viešosios pagarbos apsaugos tikslą, planuojamos veiklos turėtų gerbti čia palaidotų asmenų atminimą ir su tokiu atminimu derėti.“
Lietuvos valdžia 2008 metais vykdyti tyrimų į Lietuvą buvo pasikvietusi ir žydų atstovus. Po tarptautinių tyrimų ir kartografinių ginčų neapibrėžtas kapinių kontūras atgijo pievos pavidalu. Kapinių ribas Vyriausybė patvirtino 2009 metais. Vyriausybės teigimu, žydai sutiko su Vyriausybės patvirtintomis kapinių ribomis ir neprieštaravo, kad ginčytinoje teritorijoje esantys apartamentai bei Sporto rūmai nebūtų judinami.
