Iš keliolikos užsienio valstybių atvykę apie šimtas Lietuvoje gimusių žydų bei jų palikuonių diskutuoja amžinomis savo tautos temomis ir drauge mini mūsų šalies vardo tūkstantmetį.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius neslėpė, kad tikėtasi Vilniuje apsilankysiant daugiau litvakų. „Dalis svečių neatvažiavo dėl politinių priežasčių, neonacių eitynių ir vieno dienraščio leidėjo publikacijų. Mums atrodo, kad viskas vyksta vietos lygmeniu, bet būtent dėl to jie ir neatvyko. Atvažiavusiesiems tai yra grįžimas namo, į mylimą žemę", – LŽ teigė jis.
Litvakų kongreso dalyvius pasveikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė užsiminė, kad Seimas per rudens sesiją turėtų pritarti kompensacijoms už žydų prarastą bendruomeninį turtą. „Džiaugiuosi, kad istorinė neteisybė, kuri įvyko ne šiandieninėje Lietuvoje, yra taisoma, ir jūs sulauksite teisingumo", – pabrėžė ji.
Vilniuje viešintis Pasaulio žydų kongreso generalinis sekretorius Michaelis Schneideris pridūrė, kad turto grąžinimas jokiu būdu nesąs siekis pasipinigauti. „Pinigų reikia Lietuvos žydų bendruomenei atkurti", – tikino jis.
Kompensacijos už žydų bendruomeninį turtą įstatymo projektas numato, kad 5 tūkst. Lietuvos žydų vienijančiai bendruomenei iš valstybės biudžeto reikėtų atseikėti 128 mln. litų. Į šią sumą įtraukta ir dviejų grąžinti žadamų pastatų Vilniuje vertė. Kompensacija būtų mokama 12 metų – nuo 2011-ųjų iki 2023-iųjų.
Tačiau tokia kompensavimo schema žydai nėra iki galo patenkinti, mat projekte numatytas atlygis sudaro tik trečdalį išlikusio turto realios vertės. Registrų centro duomenimis, žydų bendruomenei priklausę ir iki šiandienos išlikę objektai yra verti 377 mln. litų.
Turto grąžinimą numatančio įstatymo aiškinamajame rašte užsimenama, kad jo „priėmimo galima neigiama pasekmė – tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas".
Būtent antisemitizmui Litvakų kongreso konferencijos dalyviai vakar skyrė bene daugiausia dėmesio. „Galime nuvalyti nupieštą svastiką, atstatyti žydų kapinėse nuverstą paminklą, bet negalime galynėtis su spauda", – atkreipė dėmesį Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Jos žodžius ir minėtą įstatymo aiškinamojo rašto nuostatą tarytum patvirtino vakar prie pranešimų internete apie D.Grybauskaitės pažadą atkurti teisingumą palikti skaitytojų komentarai. Dauguma jų – atvirai antisemitiniai.
Pasak LŽB pirmininko Simono Alperavičiaus, Lietuvos žydai nejaučia valstybės atkirčio antisemitizmui. Jis tikino pastebėjęs, kad nuotaikos internetiniuose komentaruose skaitytoją tarytum nukelia į Antrojo pasaulinio karo metus.
Litvakų konferencijoje kalbėjęs originalių pasakų autorius ir režisierius Vytautas V.Landsbergis šiandienius antisemitus vadino „vaikėzais" ir siūlė išeitis, kaip su jais kovoti. „Tai nesąmoninga kasta, turinti daugybę kompleksų ir pavydo, kerštavimo ir nesugebėjimo adekvačiai vertinti savo veiksmų. Tai emocionalūs, savanaudiški, dažnai likimo nuskriausti žmonės, kurie, išgirdę bet kokią pastabą, atrėžia: „Tu dar kvailesnis", – antisemito portretą piešė V.V.Landsbergis.
Jo teigimu, laikas būtų šiuos kompleksus išgydyti. „Tik klausimas, ar žino politikai, psichologai, psichiatrai, kaip pasikeisti žmogui, kuris nenori pasikeisti? Tai sudėtingas klausimas, ypač dabar, kai vaikėzų kasta yra užvaldžiusi bemaž visą Lietuvą: Seimą ir saugumą, televizijas, radiją, laikraščius. Turbūt tėra vienintelis būdas – kurti naują aplinką, kurioje būtų madinga galvoti kitaip – pagarbiai, tolerantiškai", – svarstė V.V.Landsbergis.
