Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Visi politikų sprendimai dėl Rolando Pakso rėmėsi KT nutarimais, todėl ir dabar KT turėtų pasiūlyti išeitį, sako politikai

„Įstatymas akivaizdžiai rengiamas vienam žmogui – Rolandui Paksui.“ – teigė V.Mazuronis.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Rolandas Paksas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaip elgtis po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje, turi pasakyti teisininkai, teigia didžiausios valdančiosios Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Kitos valdančiosios – Jungtinės – frakcijos vadovas Algis Čaplikas teigė, kad parlamentas turėtų laukti Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) paaiškinimų, ką daryti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė nuo komentarų ketvirtadienį susilaikė.

„Visi politikų priimti sprendimai rėmė KT nutarimais. Dabar taip pat teisininkai turi komentuoti, kokie bus Strasbūro teismo sprendimo padariniai“, – ketvirtadienį BNS sakė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.

Anot jo, įstatymų leidėjai tiesiog privalės priimti teisės aktų pakeitimus, kurie realizuotų EŽTT sprendimą.

„Bet kuriuo atveju, manau, Seimas turėtų laukti KT siūlymo arba sprendimo. Manau, šis EŽTT sprendimas turėtų keliauti į KT, ir jis turėtų pasakyti, kaip Seimui reikėtų elgtis“, – ketvirtadienį BNS sakė liberalcentristas.

Anot jo, be naujo KT nutarimo ar išaiškinimo parlamentarai negali pakeisti Seimo rinkimų įstatymo.

„Seimas juk (R.Pakso rinkimų teises – BNS) apribojo, remdamasis KT sprendimu. Galiojant KT sprendimui, nematau jokios galimybės pakeisti įstatymo“, – teigė politikas.

J.Razma neatmetė galimybės, kad Strasbūro teismo sprendimas pridės R.Pakso vadovaujamai partija „Tvarka ir teisingumas“ pliusų per savivaldos rinkimus.

EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Jo teigimu, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra neproporcingas.

Atsižvelgdamas į KT išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min