Visų Šventųjų diena – ne vienintelė per metus, kuomet Klaipėdos kapinių vartai laidojimo procesijoms lieka užverti. Ši tvarka taikoma ir per kitas penkiolika valstybinių švenčių dienų.
„Šitą tvarką klaipėdiečiai puikiai žino, ir, jei nelaimė atsitinka prieš lapkričio 1-ąją, stengiasi viską susiplanuoti taip, kad velionis būtų palaidotas arba prieš, arba po Visų Šventųjų. Tą dieną mirties liudijimai neišduodami, neskiriamos ir laidojimo vietos“, – apie galiojančią tvarką pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.
Kada galima, o kada ne laidoti mirusiuosius, kiekviena savivaldybės sprendžia savaip. Neskirstyti kapaviečių per valstybines šventes Klaipėda nusprendė prieš trejus metus savivaldybės tarybos sprendimu.
Tiesa, kapinių prižiūrėtojai pamena atvejį, kuomet į nuostatą nelaidoti mirusiųjų valstybinių švenčių dienomis numojo ranka. Tuomet skubiai teko laidoti jūroje mirusį jūreivį, kurio palaikai ir taip ilgai plukdyti į krantą.
Laidojimo procesijų Klaipėdos kapinėse lapkričio 1-ąją neleidžia savivaldybės kapinių priežiūros taisyklės.
Dar didesni rūpesčiai klaipėdiečius užklumpa, jei artimasis miršta lapkričio 1-ąją. Šventinę dieną mirties liudijimo gauti neįmanoma. Gedintieji turi prašytis, kad velionio kūnas būtų patalpintas privačių lavoninių šaldytuve.
Valstybinės teismo medicinos ekspertai savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirba, tad ir įstaigos šaldytuvais pasinaudoti negalima. Tokia paslauga privačiose lavoninėse parai kainuoja apie 100 litų.
Išlaidas savivaldybė apmoka tik tuo atveju, jei policijai kyla įtarimų dėl mirties priežasties ir šaldytuvuose kūnas būna tol, kol jį apžiūri teismo medicinos ekspertai.
Kiek kitaip, jei velionis mirė ligoninėje. Jo kūnas laikomas gydymo įstaigos šaldytuve tol, kol po švenčių pradeda dirbti visos atsakingos institucijos ir gedulo prislėgti artimieji pagaliau gali palaidoti savo artimą.
