Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru ir prokurorų profesinės sąjungos atstovu Juliumi Rėksniu.
– Pone Gailiau, praėjo jau pustrečių metų, kai generalinis prokuroras pėsčiųjų perėjoje parbloškė ir sužalojo moterį. Kaip atsitiko, kad ši istorija tik dabar pasivijo D.Valį?
– Esu ne kartą kalbėjęs apie man abejonių keliančią Generalinės prokuratūros vadovo kompetenciją. Manau, kad atsakymų į visus klausimus pagal Baudžiamąjį kodeksą nebuvo todėl, kad buvo paskubėta priimti sprendimus. Ar buvo paskubėta nedarant įtakos pareigūnams, turėtų atsakyti būsimas tyrimas. Tačiau D. Valys jau pareiškė, kad šis tyrimas bus nesudėtingas ir greitas, nors turėjo mažų mažiausiai patylėti. Jis ir pats yra tyręs ne vieną eismo įvykį, todėl turėtų suprasti, kad tokie tyrimai kaip tik yra sudėtingi. O dabar jo išankstiniai pasisakymai tyrimą atliksiančiam pareigūnui duoda suprasti, kad tyrimas bus nesudėtingas ir greitas. Manau, kad ir po įvykio buvo per greitai priimti sprendimai.
– Pone Rėksny, kokia jūsų nuomonė apie šį incidentą? Kodėl šis įvykis taip ilgai vijosi kaltininką?
– Po V. Gailiaus kreipimosi į prokuratūrą, pavedėme atlikti tyrimą kelių policijos tyrėjams, jų paprašyta patikslinti eismo įvykio, kurį sukėlė generalinis prokuroras, duomenis. Tikslinant duomenis buvo apklaustas Valstybinės teisės medicinos tarnybos specialistas. Jis konstatavo, kad generalinio prokuroro partrenktos moters sveikatos sutrikdymo mastas yra didesnis, nei buvo teigiama anksčiau. Pagal tai nusikalstamos veikos požymiai galimai atitiktų BK 281 straipsnį.
– Pone Šedbarai, tai pirmas atvejis Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai vykdoma generalinio prokuroro laikino nušalinimo procedūra, kad būtų ištirta jo galimai nusikalstama veika. Ką apie tai manote?
– Pati procedūra yra logiška. Jei iškyla klausimas dėl generalinio prokuroro atsakomybės, natūralu, kad jis negali eiti pareigų, kol vyks tyrimas, nes vadovauja ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai institucijai. Tačiau kita vertus, visuomenei tokia situacija atrodo keistokai. Generalinis prokuroras, kaip ir bet koks kitas aukštas pareigas užimantis pareigūnas, turėtų įvertinti savo įvaizdį visuomenėje, tolesnę veiklos perspektyvą ir padaryti sprendimus.
– Esate iš tų, kurie patartų generaliniam prokurorui atsistatydinti?
– Sunku pasakyti. Teisėsaugos atstovai ir pats generalinis prokuroras turėtų geriausiai žinoti, kas gi iš tiesų įvyko, kiek dienų nukentėjusioji turėjo nedarbingumo lapelį. Aš taip pat gavau informaciją iš kelių policijos vadovų, kad jie viską padarė taip, kaip tuo metu situaciją įvertino ekspertai. Bet dabar mes matome, kad tie ekspertų vertinimai kelia abejonių.
– Avarijoje nukentėjusios moters nedarbingumas vis buvo tęsiamas, kol susikaupė terminas, suponuojantis visai kitą atsakomybę už sveikatos sutrikdymą?
– Taip. Ir todėl kyla klausimų, kodėl nebuvo atliktas darbas, kurį pareigūnai turėjo atlikti.
– Pone Rėksny, kuo jūs tai aiškinate? Panašu, kad prokuratūroje buvo žmonių,kurie žinojo visą informaciją ir kuo tai gresia generaliniam prokurorui?
– Negaliu teigti, kad kažkas žinojo. Ar generalinis prokuroras buvo dangstomas, turėtų nustatyti tyrimas. Tikiuosi, mes gyvename teisinėje valstybėje, ir žmonės, galimai bandę dangstyti, turėtų už tai atsakyti.
– Pone Gailiau, Seimas greičiausiai patenkins Prezidentės prašymą laikinai nušalinti D. Valį iš pareigų, bus pradėtas tyrimas. Kaip jūs įsivaizduojate šios bylos baigtį? Ar įmanomas, pavyzdžiui, nukentėjusiosios ir avarijos kaltininko susitaikymas?
– Tai yra logiškas baudžiamojo proceso baigimas, tokių procesų yra labai daugybė, jų yra ir prokuratūroje, tačiau tai buvo padaryta laiku ir neslepiant visų aplinkybių. Neteigiu, kad ponas Valys darė kam nors įtaką, tačiau jis turėjo suprasti, kad nukentėjusios gydymas tęsiasi ilgai, jis ir pats yra minėjęs, kad lanko tą moterį, kalbasi su ja. Taip, ir šis procesas gali baigtis susitaikymu, tačiau tuomet iškyla priesaikos, darbo principų prokuratūroje pažeidimo klausimai – ar nebuvo sąžiningumo, nešališkumo principai pažeisti?
Manau, kad generalinis prokuroras turi problemų dėl savo tolimesnės veiklos. Kalbu ne tik apie buvusį eismo įvykį, taip gali atsitikti kiekvienam vairuojančiam, bet po to sekę veiksmai tikrai užduoda daug papildomų klausimų.
Ar šiandien, tikėdamasis teisybės, gali į aukščiausią teisėtvarkos pareigūną kreiptis eilinis pilietis, kai matome tokią dėmę aukščiausio teisėtvarkos pareigūno istorijoje? Kaip ponas Valys gali reikalauti iš kitų pareigūnų teisėto, nešališko elgesio? Manau, kad generalinis prokuroras turi problemų dėl savo tolimesnės veiklos. Kalbu ne tik apie buvusį eismo įvykį, taip gali atsitikti kiekvienam vairuojančiam, bet po to sekę veiksmai tikrai užduoda daug papildomų klausimų.
J. Rėksnys: Patikslinsiu, kad susitaikymas galimas tik pradėjus tyrimą. D. Valys, dirbdamas Akmenės prokuratūroje, pats kontroliavo ir specializavosi tokiose bylose atliekant ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio. Jis, kaip profesionalas, lyg ir turėtų žinoti dalykus apie kūno sužalojimą, kitas aplinkybes, bet kadangi jis pats tapo avarijos kaltininku, galbūt emocijos užblokavo protą.
– Pone Šedbarai, turbūt sunkiausia šioje istorijoje patikėti tuo, kad štai V. Gailius žino apie nukentėjusios moters sužalojimo mastą, o nepriklausomi prokurorai nežino. Ir po pustrečių metų ši istorija vėl sugrįžta bumerangu?
– Greičiausiai ši administracinės teisės pažeidimo byla pasibaigė kelių policijoje, buvo gauta teismo mediko ekspertizė ir buvo skirta administracinė nuobauda. Negaliu pasakyti, kokią medžiagą gavo prokurorai, todėl nenorėčiau nieko kaltinti.
V. Gailius: Labai abejoju, ar prokuratūroje niekas nežinojo. Ir Seimo posėdžių salėje ponas Valys buvo ne kartą klausiamas dėl šio įvykio aplinkybių. Jis minėjo, kad partrenktą moterį jis lanko ir stebi. Jis turėjo suprasti, kad neatsakyta į visus klausimus, pats parodyti iniciatyvą ir išvalyti tamsias dėmes ant savo munduro.
– Akivaizdu, kad šiuo atveju mes kalbame ne apie patį įvykį, kuris bet kam gali atsitikti, bet apie aukšto pareigūno elgesį po jo?
– S. Šedbaras: Taip. Šiuo atveju mes kalbame ir apie žmogų, kuris geriausiai žino, kaip ten iš tiesų buvo, kiek truko nukentėjusiosios gydymas ir pagal kokį kodeksą turi būti vertinamos įvykio aplinkybės.
– Ar manote, kad aukštos moralės, etikos paisantis pareigūnas, suvokęs, kas atsitiko, pats turėjo ateiti pas Prezidentę jau prieš dvejus su puse metu ir paprašyti to, ko prašė dabar ir ką dabar Prezidentė daro?
– S. Šedbaras: Taip. Ir tyrimą reikėjo atlikti iki galo, nes ir dėl karjeros yra labai pavojinga laikyti tokį užtaisą, kuris, kaip matome, subrendo dėl moters ligos.
– Ir pats generalinis prokuroras sėdėjo tarsi ant minos pustrečių metų?
– V. Gailius: Galima tik užjausti poną Valį. Vienoks ar kitoks sprendimas išlaisvins jį ir visuomenę nuo kylančių abejonių.
– Jeigu kalbame apie tai, kad generalinis prokuroras žinojo, kiek laiko moteris gydėsi ir nieko nedarė pustrečių metų, tai gali būti pagrindas jo atleidimui net ir formaliu pagrindu?
– V. Gailius: Šiuo atveju kalbame apie nušalinimą, kuris numatytas prokuratūros įstatyme. Nušalinimas baigsis, kai bus priimtas sprendimas baudžiamajame procese. Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie mano jau minėtą pareigūno etiką ir priesaiką – ar nebuvo prokuratūros įstatyme nustatytų taisyklių pažeidimo.
