VMI vadovų teigimu, Mokesčių inspekcijos galimybės čia ribotos, todėl buvo bendradarbiaujama su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kontrolės veiksmų skaičius 2009 metais buvo labai didelis – 7700 patikrinimų. Tyrimų metu nustatyta, kad didžiausia problema – smulkios individualios įmonės. Pastebėta, kad dideli kiekiai mėsos atkeliauja iš Lenkijos per Estiją. Kokios kilmės mėsa ją laikyti? Pastangų įdėta daug, bet sudėtinga situacija rinkoje nesikeičia. Būtina suaktyvinti apskaitos griežtinimą.
Anot inspekcijos vadovų, nuolat kyla atsakomybės klausimas: kas ir kokia apimtimi atsakingas už apskaitą turgavietėse, kurios tikrai trūksta? Buvo iniciatyva įvesti kasos aparatus, tačiau nuspręsta, kad per brangu (kasos aparatas kainuoja iki 1000 LTL). Vėliau buvo tikimasi įpareigoti turgavietę eksploatuojančią bendrovę nupirkti ir išnuomoti prekeiviams kasos aparatus, tačiau ši idėja taip pat liko neįgyvendinta, teigiama pranešime spaudai.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tėvelio duomenimis, 2009 metais paukštininkystės sektoriuje apie 10 proc. mėsos parduota nelegaliai. Padidėjus PVM, paukštienos suvartojimas Lietuvoje sumažėjo nuo 25,5 kg per metus iki 23,5 kg per metus žmogui (krito ir lietuviškos paukštienos kaina). Tai sudaro apie 7 tūkst. tonų paukštienos. Vartojimas oficialiai mažėja, ir tai reiškia, kad didėja šešėlinės ekonomikos mastai, importuota paukštiena realizuojama turgavietėse nemokant mokesčių.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko duomenimis, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama 28 kg kiaulienos vienam gyventojui per metus, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, jog vienas Lietuvos gyventojas suvartoja 48 kilogramus. Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekeivių, mėsa nėra apskaitoma, valstybei nesumokami mokesčiai.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas pastebėjo, jog padidinus pridėtinės vertės mokestį ir suklestėjus nelegaliam perpardavinėtojų verslui, prekybos įmonės stengiasi kompensuoti nuostolius įvairiais būdais: dažniausiai mažinamas darbuotojų skaičius ir investicijos, apribojama gamyba. Mažiau pinigų sumokama į valstybės biudžetą, įmonės praranda konkurencingumą, kenčia gamintojas ir perdirbėjas, netekę darbo emigruoja Lietuvos piliečiai.
„Kai situacija šalies turgavietėse nesikeičia, labai svarbu valstybės institucijų ir gamintojų atstovams ieškoti bendrų sprendimų. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija remia ir skatina ūkininkus parduoti savo ūkyje išaugintą produkciją turguose, palaiko mobiliųjų turgelių idėją. Tiesa, vis dar pasitaiko, kad geru jų vardu naudojasi įvežtinės produkcijos perpardavinėtojai, siūlydami pirkėjams abejotinos kokybės produkciją už nepagrįstai didelę kainą ir vengdami mokesčių, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Gintautas Kniukšta.
Bet kokie bandymai įvesti efektyvią apskaitą turgavietėse, pavyzdžiui, įteisinti kasos aparatus, žlunga sulaukus itin aktyvaus prekeivių pasipriešinimo. Mokesčių inspekcijos vadovai pripažino, jog apskaitos griežtinimas, kasos aparatų įvedimas turguose būtų geriausias sprendimas. VMI vadovų duomenimis, valstybei kasos aparatai turgavietėse kainuotų apie 3 – 4 mln. litų Be to, šiuo metu kasos aparatai gerokai atpigę, o perkant centralizuotai galima juos nupirkti gerokai pigiau.
