Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietijai ir Austrijai atveriant darbo rinką, gresia pavojus Lietuvos medicinos sektoriui

Žavios medikės
15min.lt nuotr. / Medikė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nuo sekmadienio Vokietija ir Austrija visiškai atveria duris darbuotojams iš Rytų Europos. Specialistai sako, kad dėl to iš Lietuvos gali imti masiškai važiuoti kai kurių specialybių darbuotojai.

Vokietija ir Austrija nuo gegužės 1 dienos panaikins iki šiol galiojančius darbo teisių apribojimus aštuonių šalių, ES narėmis tapusiomis 2004 metais, piliečiams – taip pat ir Lietuvos.

Lietuvos ambasados Berlyne komercijos atašė Liutauras Labanauskas dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, kad ambasada Berlyne jaučia artėjančius pokyčius. „Kas savaitę mums skambina ir rašo lietuviai, ieškantys darbo. Jiems atsakome, kad ambasada darbo paieška neužsiima. Gauname ir daug Vokietijos bendrovių paklausimų – ir rimtų, ir nerimtų. Darbuotojų ieško medicinos klinikos, slaugos bendrovės, statybų įmonės“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė L.Labanauskas.

Į klausimą, kokius pokyčius galima planuoti Lietuvos darbo rinkoje, L.Labanauskas sakė: „Ne paslaptis, kad Vokietijoje trūksta gydytojų, medicinos seserų ir slaugių, ypač kaimo vietovėse ir didelėse miestų ligoninėse. Tad didžiausia grėsmė gali kilti Lietuvos medicinos sektoriui. Reikia ir inžinierių: ką tik paskelbta, kad vien Vokietijos automobilių pramonei reikia apie 12 tūkst. specialistų. Tikėtina, kad daugeliui jų užteks ir anglų kalbos žinių.“

Tiesa, atašė perspėjo atsargiai vertinti gerus atlygius iš karto siūlančias kompanijas, kurios iš tiesų mokėti nė neketina. „Tokių itin daug statybų ir valymo sektoriuose – ten, kur rečiausiai reikia vokiečių kalbos. Jas atpažinti nelengva. Bet visada reikia reikalauti darbo sutarties, surašytos pagal Vokietijos įstatymus, ir gerai ją perskaityti. Joje turėtų būti nurodyta, kad bus mokamas bent minimalus atlyginimas“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Labanauskas.

Tuo, kad atsiverčiančios naujos darbo rinkos paveiks mūsų šalį, neabejoja ir premjeras Andrius Kubilius. Jis teigia, kad tai gali privesti šalį labiau konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų.

Tiesa, ekspertai prognozuoja, kad nesitikima tokių emigracijos mastų kaip į Didžiąją Britaniją ar Airiją.

Vokietijos federalinės darbo agentūros instituto IAB direktorius Joachimas Moelleris teigia, jog sunku nustatyti, kiek Rytų Europos šalių piliečių dirbo neteisėtai jo šalyje.

Jo institucijos prognozės rodo, kad artimiausiu metu į Vokietiją kasmet atvyks 100-140 tūkst. naujų darbininkų, o vėliau jų skaičius sumažės.

Vyriausybė apskaičiavo, kad per tą patį laikotarpį kasmet iš darbo rinkos pasitrauks po 200 tūkst. Vokietijos piliečių.

Austrijos darbo ministerija per ateinančius dvejus metus tikisi sulaukti 40-50 tūkst. darbininkų iš Rytų Europos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min