Vokietijos leidinio žurnalistė Katrin Kalvait pateikia duomenis, kad žmonės Lietuvoje žudosi keturis kartus dažniau nei Vokietijoje, o, pavyzdžiui, Kupiškyje – net šešis kartus.
Žurnalistė rašo, kad niekas Lietuvoje negali duoti atsakymo, kodėl čia tokie savižudybių skaičiai, tačiau bandymų yra. „Greta naujos Europos Sąjungos šalies, trokštančios modernizacijos, yra ir kita Lietuva, – kaimiška ir beviltiškai neturtinga, netekusi savo buvusių šaknų. Kas gali, bėga į miestus, kas lieka – prasigeria iš nevilties“, – rašoma publikacijoje ir cituojama mokslininkė, kuri teigia, jog apie 80 proc. savižudybių sąlygotos alkoholio. „Suddeutsche Seitung“ rašo, kad šiai problemai išspręsti Lietuvos valdžia jėgų beveik neskiria, nes dabar prioritetas – įveikti finansinę krizę ir didžiulį nedarbą.
Vokiečių žurnalistė kaip kovos prieš savižudybes pavyzdį mini atlikėją Andrių Mamontovą, kuris pristatomas kaip „nacionalinis herojus ir Lietuvos roko žvaigždė numeris 1.“ Anot leidinio, jis kiekviena pasitaikiusia proga pasakoja, kaip padėti žmonėms, užsimenantiems apie savižudybę ir propaguoja psichologinės pagalbos liniją.
„Tačiau savižudybių priežastys – ne tik girtavimas ir skurdas, kurie egzistuoja visame pasaulyje. Taip mano Lietuvos mokslininkai ir iškelia istorinės patirties temą, paliudydami ją statistiniais duomenimis. Pirmasis dešimtukas šalių su didžiausiu savižudybių skaičiumi – daugiausia buvusio Rytų bloko valstybės“, – rašoma publikacijoje.
Leidinyje cituojami statistiniai duomenys apie vyrų savižudybių skaičių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jų buvo mažai, paskui šis skaičius smarkiai išaugo kartu su vokiečių atėjimu. Nauja savižudybių banga buvo po Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos. Po Stalino mirties savižudybių skaičius kuriam laikui vėl sumažėjo – tuo metu sklandė laisvės jausmas, paskui savižudžių vėl daugėjo iki pat devintojo dešimtmečio vidurio, kai prasidėjo nauja kova dėl nepriklausomybės. Atgavus ją vėl prasidėjo naujas savižudybių augimas, ir tik 2004 metais, šaliai įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus naujoms viltims, kreivė vėl ėmė mažėti.
Taigi, kaip rašo žurnalistė, bent jau Lietuvos atveju, istorija ir savižudybės glaudžiai susiję.
