Vonioje pagimdytą kūdikį moksleivė užkasė sode

Išauginusi šešis tėvų vaikus jauna mergina atsikratė savo pirmagimio, praneša Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“.

Praeitais mokslo metais išgyvenusi košmarą, kurio nepavydėtum didžiausiam priešui, jauna mergina šiandien bando mokytis specialybės. Ar tai bus naujo gyvenimo pradžia, dar nežinia.

Skaudi nelaimė įvyko ramiame miestelyje, kuriame gyvena savimi patenkinti ir prisitaikyti linkę žmonės. Šia istorija domėjomės keletą savaičių. Žmonės, pažįstantys šeimą, kurioje įvyko aplinkinių žinota ir nutylėta tragedija, korespondentus įspėjo elgtis atsargiai. Protu nesuvokiamą žingsnį žengusi mergina ar gyvenimo nesėkmių prispausta jos motina gali neišlaikyti įtampos. Tad prie šios istorijos bandėme priartėti pamažu, žingsnis po žingsnio.

Ryškėjant įvykių kontūrams, neapleido mintis, kad šie žmonės buvo tarsi ne tarp mūsų, o negyvenamoje saloje. Gyvenimas daugiavaikės šeimos, turinčios neįgalių vaikų ir draskomos nesutarimų bei despoto tėvo, tarsi turėjo rūpėti daugybei įkurtų institucijų ir valdiškus atlyginimus gaunančių darbuotojų. Tačiau paaiškėjo, kad susidūrusi su rimta problema jauna mergina liko viena. Ir sprendimą, panašu, priėmė pati.

Sukrėtė ne tik tai, ką jauna moteris padarė. Šiurpiausia tai, kad net žinodami problemą pedagogai, socialiniai darbuotojai tarsi stengėsi jos nematyti. Sulaukę atvirų korespondentų klausimų jie purtėsi ir tarsi stengėsi atmesti tą žinojimą, lyg bijodami prisiimti kaltę.

Įtarimai – dėl nužudymo

Šių metų liepos 23 dieną Biržų rajono prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl naujagimio nužudymo.

Bylą tirianti prokurorė Danutė Šleivaitė sakė savo darbo praktikoje tokios bylos neturėjusi. Tiesa, panašaus pobūdžio bylą rajono teisėsaugininkams teko tirti daugiau nei prieš dešimt metų. Tuomet Širvėnos ežero pakrantėje buvo rastas negyvas naujagimis. Prieš kelerius metus naujagimio lavonėlis buvo rastas Ožkiniškio kaime esančiame miesto sąvartyne.

Teisėsaugininkų duomenimis, namie pagimdyto kūdikio lavonėlis kurį laiką buvo laikomas lauke, vėliau – užkastas sodybos sode.Abiem šiais atvejais nepavyko nustatyti kūdikius pagimdžiusių moterų. Todėl bylos liko neištirtos.

Šįkart yra kitaip.

Įtarimai nužudymu pareikšti devyniolikmetei biržietei. Vadinkime ją Ieva. Jauna moteris kaltinama praėjusių metų lapkričio pradžioje namuose, vonioje, pagimdžiusi išnešiotą berniuką, kurį pasmerkusi myriop.

Redakcijos žiniomis, kūdikį pagimdžiusi moteris tvirtina, jog vyriškos lyties naujagimis gimė negyvas. Nėštumą ji teigė slėpusi, pas medikus nesilankiusi, nes bijojusi artimųjų. Tiesa, vienas jos broliukas kažkam kalbėjo, jog tąkart, kai ji neva slapčia gimdė, vonioje „rėkė ir sesė, ir vaikas“. Tačiau ar jo, turinčio negalią, parodymai bus reikšmingi, nežinia.

Ar pavyks iš likusių kauliukų nustatyti ir įrodyti, jog vaikelis gimė gyvas ir gyvybingas, nežino ir prokurorai.

Šiuo metu yra paskirtos dvi teismo medicinos ekspertizės, laukiama jų atsakymų.

Teisėsaugininkų duomenimis, namie pagimdyto kūdikio lavonėlis kurį laiką buvo laikomas lauke, vėliau – užkastas sodybos sode.

Teigiama, jog šių metų liepą Ieva kūdikio lavonėlį iškasė ir sudegino kartu su šiukšlėmis.

Vėliau merginos motina korespondentėms prisipažino toje vietoje norėjusi pasisodinti braškių, todėl dukra, matyt, ir suskubusi naujagimio kūnelį iškasti.

Kodėl šis faktas paaiškėjo tik dabar, o ne tuomet, kai vidurinę mokyklą lankiusi nėščia mergina netikėtai dingo, o vėliau pasirodė suplonėjusi? Kodėl niekas tuomet nepasigedo vaikelio?

Panašu, į šiuos klausimus atsakymo nėra ir nebus.

Auklėtoja įtarė...

Naujagimio nužudymu įtariama Ieva praeitais metais baigė vienos Biržų miesto vidurinės mokyklos dvyliktą klasę.

„Kažką nujaučiau. Visą laiką įtariau, kad ji nėščia“, – prieš pat rugsėjo pirmąją kalbėjo buvusi merginos klasės auklėtoja.

Mokykloje pleveno šventės nuotaikos, pedagogai vieni kitiems nešė gėles. Tik vienas kitas pasvarstė, dėl ko tokią linksmą dieną mokykloje vaikšto žurnalistės.

Pasak buvusios auklėtojos, Ieva mokėsi vidutiniškai. Lankė šaudymo treniruotes, prisidėdavo organizuojant įvairius renginius.

„Niekuo neišsiskirianti. Bet aštri, staigiai į viską reaguojanti“, – auklėtinę apibūdino pedagogė.

Praeitą rudenį mokytoja girdėjusi mokykloje kalbant, kad Ieva laukiasi. Sakė, kalbėjusi su mokyklos socialine darbuotoja. Tačiau tiesiai auklėtinės neklaususi. Kalbant „aptakiai“ mergina neigusi nėštumą. Auklėtoją tikindavusi, kad jai kažkokia liga, kad organizme kaupiasi skysčiai.

Pedagogė prisiminė, kaip Ieva rudenį mokykloje vaikščiodavusi plačiu megztiniu. Jos mama aiškinusi, kad mergina turi problemų dėl kojų, todėl negali daug vaikščioti. Buvo patinęs jos veidas.

Rudenį dvyliktokė retai lankydavosi mokykloje. Aiškindavo, kad peršalo arba turėjo padėti mamai. Niekas dėmesio į tai nekreipė, nes žinojo, jog merginos mama laukiasi ir jai išties reikia pagalbos.

Lapkritį Ieva nelankė mokyklos kelias savaites. Grįžusi auklėtojai pasidžiaugė, jog medikai jai nustatė ligą ir išgydė.

Nors nuojauta apie nėštumą pedagogei buvo kilusi, tačiau auklėtinės žodžiais apie nustatytą ligą ji patikėjusi.

Kažkokius pateisinamus raštelius mergina dėl praleistų pamokų pristačiusi, bet kokius – nebeprisimenanti. Taip pat auklėtoja neprisiminė, su kokiomis mergaitėmis Ieva daugiausia bendravo. Tačiau ji teigė, kad merginos mama labai rūpinasi vaikais. Su tėvu bendrauti jai neteko.

„Jei ji tikrai pagimdė, tai kur vaikas?“ – klausė mokyklos socialinė darbuotoja, išlydėdama žurnalistes.

Ar toks klausimas neturėjo iškilti gerokai anksčiau, kone prieš metus?

Tėvas šeimą paliko

Kas lėmė šiurpų jaunos mergaitės sprendimą – žudyti kūdikį?

Niekuo neišsiskirianti. Bet aštri, staigiai į viską reaguojanti, – auklėtinę apibūdino pedagogė.Ieva – vyriausias vaikas šeimoje, kurioje šiandien auga jau septyni vaikai. Jauniausią mergytę Ievos 41 metų motina (vadinkime ją Danguole) pagimdė praėjus kelioms savaitėms po to, kai dukra paslapčia atsikratė savo mažylio.

Pastaraisiais metais šeima buvo draskoma daugybės nesutarimų. Pavasarį iš namų išėjo Ievos tėvas, palikęs septinto vaikelio besilaukiančią mamą.

Motina vėliau pasakojo, kad matydama šlyjančius tarpusavio santykius ir žinodama, kad vyras vaikšto pas meilužę, dariusi viską, jog daugiau nepastotų. Vyras, grįžęs iš meilužės, siekdavęs meilės ir iš žmonos. Jei ši atsisakydavusi, kaltindavęs ją einant „į šoną“.

Netikėtai moteris užpraeitą pavasarį pasijuto nėščia. Vyras, pareiškęs, kad vaikas ne jo, išėjo gyventi pas ilgametę šeimos draugę. Beje, ji – seniūnijos, kurios akiratyje turėtų būti ir ši daugiavaikė šeima, darbuotoja.

Artimieji vėliau pasakojo, kad vyro palikta, kūdikio besilaukianti, ligota moteris tuo metu jautėsi tarsi išprotėjusi. Ji buvo apimta gilios depresijos, nuolat verkė.

Paskutinį kartą tėvas vaikus aplankęs pavasarį. Tačiau su jauniausiais net nepasisveikinęs – nutaręs, kad šios atžalos ne jo. Jau trečias mėnuo, kai jis, pasak motinos, neduoda šeimai ir pinigų. Prieš rugsėjo pirmąją jis, atrodo, rūpinosi ne savo, bet sugyventinės vaikų išleidimu į mokslus.

Pradeda atsigauti po išdavystės

„Žmonės kalba, kad ši mažylė Ievos. Ir aš taip bandau galvoti“, – korespondentėms kalbėjo mažąją dukrytę glausdama ir bučiuodama Danguolė.

Kančiose ir ašarose išnešiota mažylė turi širdies ydą, ją reikės vežti gydyti.

Moteris buvo ką tik sulaukusi seniūnijos socialinių darbuotojų, atvežusių labdaros vaikams.

Seniūnija, iki šiol nerodžiusi jokio dėmesio šiai šeimai, socialines darbuotojas atsiuntė tą pačią dieną, kai ja domėtis pradėjo „Šiaurės rytai“.

Gyvenimo išvarginta moteris sakė tik dabar pradedanti atsigauti po sunkaus gimdymo metu ją ištikusios komos ir dvidešimtį metų kartu išgyvenusio sutuoktinio išdavystės.

Antradienį ji į kitą miestą išlydėjo savo vyriausius vaikus – Ievą ir dešimtą klasę baigusį brolį.

Moteris sako nenorėjusi, kad šie liktų Biržuose. Nors Ieva sako nenorinti mokytis, o tesvajojanti vykti į užsienį, mama tikisi, jog ji įgis specialybę.

Vaikus leisti į mokslus moteris pasiryžusi iš gaunamų pašalpų.

„Padėkit išsiskirti“

Tuo metu, kai dukra vonios kambaryje gimdė, Danguolė sako buvusi namuose. Tačiau nieko negirdėjusi, nes nuolat gerdavusi raminamuosius vaistus. Kad dukra buvo nėščia, neįtarusi – ji sulaužyta koja glaudėsi „kamputyje“, dažnai apsisiautusi chalatu.

O štai buvęs sutuoktinis, paragintas sugyventinės, esą Ievą apšaukęs ir pakeltu tonu kažkada klausęs, ar ši nesilaukianti, net raginęs važiuoti į moterų konsultaciją. Tačiau mergina tai paneigusi, ir viskas likę, kaip buvę.

Danguolė užsiminė, kad sutuoktinis smurtavęs – mušęs ne tik ją nėščią, bet „po žemę valkiojęs“ ir Ievą, ir sūnų.

Bijau, kad ji nesuvokia, ką padarė. Juk mergina buvo viena, šoko ištikta, – kalbėjo pedagoge dirbanti Ievos teta.„Tik man padėkit kuo greičiau išsiskirt“, – tarsi sau kalbėjo išlydėdama korespondentes Danguolė.

Moteris rodė pačios sodintas gėles, rankomis kasamą vandentiekį, savo jėgomis remontuojamus namus.

„Tėvui nieko nereikėjo. Dabar pas mus daug gražiau, nei kai jis buvo“, – Danguolė vis nepaleido minties apie buvusį savo žmogų.

Mokykla negalėjo nežinoti

Ievos tėvas su „Šiaurės rytais“ kalbėtis atsisakė. Jis tik pakeltu tonu domėjosi, iš kur korespondentė gavo jo ir giminaitės mobiliojo ryšio telefonų numerius.

Jo dabartinė draugė buvo kiek kalbesnė. Moteris tikino „atsiribojanti nuo tos šeimos“, nes su dabartiniu savo draugu apie ją pradėję kalbėti tuoj susipykstantys.

Moteris neneigė girdėjusi, kas „nutiko“ Ievai, ir išgyveno, kad kaimynai įtarinėjantys, jog teisėsaugininkams „pridavusi“ ji.

Moters dukra su Ieva buvo bendraklasės ir draugės. Prieš mėnesį jos dukrą, kaip buvusią Ievos draugę ir bendraklasę, apklausė policija.

Mergina mamai pasakojo, kad dar užpraeitą pavasarį bendramokslės svarsčiusios rinkti pinigus, kad Ieva galėtų pasidaryti abortą. Klasėje neva nebuvo paslaptis, jog ji laukiasi.

„Netikiu, kad mokykla nežinojo, jog Ieva nėščia. Nors ji ir anksčiau buvo apvalutė, bet rudenį visą laiką vaikščiojo su paltu, ant pilvo buvo užsidėjusi kuprinę. Kai kurie mokytojai jos net prie lentos nekviesdavo sakydami, kad jai sunku vaikščioti“, – kalbėjo naujoji merginos tėvo gyvenimo draugė.

Beje, šį pavasarį merginos susipyko. Panašu, kad dėl to, jog tėvas labiau rūpinosi ne Ieva ir jos broliais bei seserimis, o draugės dukra. Nupirko kompiuterį, įvedė internetą.

Danguolė vaikams irgi kompiuterį nupirko. Iš paskutiniųjų. Anksčiau, sako, tėvas tuo nesirūpino.

Apie savo buvusią kaimynę Danguolę konkurentė negailėjo prastų atsiliepimų. Sakė neabejojanti, jog daugelis vaikų – ne jos vyro, ir džiaugėsi, kad savo gyvenimo draugui tik dabar „atvėrusi akis“.

Tėvas su vaikais nebendravo

„Bijau, kad ji nesuvokia, ką padarė. Juk mergina buvo viena, šoko ištikta“, – kalbėjo pedagoge dirbanti Ievos teta, gyvenanti kitame kaime.

Moteris sakė, kad sesers vaikai pas ją veržte veržiasi. Šie čia ne tik pailsi, padeda atlikti ūkio darbus, bet kartais ir su jų šeima keliauja.

„Mano sesuo vaikais rūpinasi, kaip ji sugeba, nors socialinių įgūdžių trūksta. Tėvas su vaikais visiškai nebendrauja. Jis niekada neturėjo jiems laiko. Užuot padėjęs, jis tik ateina, šantažuoja, rėkia, grasina. Seseriai per sunku rūpintis tokia didele šeima, jai reikia padėti. Norėjau eiti į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašyti pagalbos. Bet kol nebuvo jokių problemų, niekas ir nesidomėjo“, – kalbėjo merginos teta.

Ji prisiminė, kad praeitą vasarą Ieva pasiprašė pas ją kiek pabūti. Dabar svarsto, kad mergina galbūt norėjusi pasikalbėti, paprašyti pagalbos. Deja, taip nieko ir nepasakiusi.

Rudenį teta kažką įtarusi, nes rugsėjo pirmosios šventei Ievos įsigyta suknelė buvusi pernelyg ankšta, o ji pati sustambėjusi.

Vėliau mamos ir Ievos klaususi, ar šios neturi kokių nors bėdų. Tačiau abi tikino susitvarkysiančios pačios.

Prieš Kalėdas sesuo prisipažinusi, jog Ieva pagimdė berniuką. Sakiusi, buvęs negyvas, palaidojo.

„Auklėtoja su moksleiviais mažai bendravo, daugiau domėjosi socialinė darbuotoja. Ji ir manęs dažnai klausdavo apie jų šeimą“, – pasakojo merginos teta.

Jei negirtuokliauja – tai ir nedomina

Seniūnijos seniūnė apie minėtą daugiavaikę šeimą tikino nieko negalinti pasakyti. Negirtauja, ne asociali, todėl ir nedomina.

„Gal mokykla daugiau žino, jie juk gauna nemokamą maitinimą“, – kalbėjo seniūnė.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Giedrė Gedvilienė teigė, jog ši šeima nebuvo „užkliuvusi“. Tik rugpjūtį skyrius gavo policijos paklausimą, ar turi apie ją kokių nors duomenų.

Kodėl policija domėjosi šia šeima, vedėja tvirtino nesidomėjusi.

Šios šeimos kaimynystėje gyvenantys žmonės sako nieko blogo negalintys pasakyti apie daugiavaikę motiną. Kiek išgali, rūpinasi vaikais, ją dažnai mato su dideliais krepšiais grįžtančią iš parduotuvės. Burnų juk daug...

Ne vienas kaimynas korespondentes įtikinėjo, jog „tame kieme“ – du naujagimiai. Vienas esąs motinos, kitas – dukters. Net netoliese gyvenantys seneliai kaimynams neva kalbėję turintys anūkę ir proanūkį.

Kiti, tarp jų ir bendramoksliai, net tikino Ievos vaikelį matę.

Tačiau jos vaikelio toje šeimoje nėra. Jau nebėra.