Pasak jo, susitikusi su G.Grina prezidentė konstatavo, kad jo kandidatūra yra priimtina. „Prezidentė susitiko su kandidatu, pakalbėjo ir apsisprendė pasirašyti dekretą ir teikti Seimui tvirtinti šią kandidatūrą“, – po šalies vadovės susitikimo su G.Grina sakė L.Balsys.
Pasak jo, D.Grybauskaitė ne sykį pabrėžė, kokius reikalavimus kelia būsimam VSD vadovui. Svarbiausi iš jų – kad tai būtų žmogus ne iš dabartinės departamento sistemos, kad turėtų tarptautinės diplomatinės patirties.
„Pulkininkas leitenantas G.Grina, prezidentės įsitikinimu, tokios patirties turi. G.Grina turi ir karinės diplomatinės patirties, labai svarbiu Lietuvai metu, integruojantis į NATO, jis buvo karo atašė Jungtinėse Valstijose. Turi vieną svarbiausių JAV apdovanojimų – JAV legiono ordiną. Yra pelnęs ir lietuviškų apdovanojimų“, – kalbėjo L.Balsys.
Prezidentės atstovas spaudai taip pat pabrėžė, kad prieš apsispręsdama ir pasirašydama dekretą D.Grybauskaitė dar sykį akcentavo uždavinius, kurie kyla VSD ir visai žvalgybos sistemai. „Pirmiausia – reformuoti, depolitizuoti patį departamentą, kad jis gintų valstybės interesus, kad iš tiesų būtų vykdoma reforma, kad būtų vykdomos suformuotos užduotys, kurias nustato Valstybės gynimo taryba, tos užduotys, kurios yra ir parengtoje Žvalgybos naujoje reformos ir strategijos koncepcijoje“, – teigė L.Balsys.
G.Grina kaip kandidatas į VSD vadovus oficialiai įvardytas pirmadienį. Šiuo metu jis yra Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Pirmiausia įvertintų situaciją VSD
Savo ruožtu kandidatas į VSD vadovus žurnalistams teigė, kad gavęs Seimo pasitikėjimą pirmiausia įvertintų situaciją departamente. Paklaustas, kokias mato svarbiausias šios struktūros problemas, G.Grina teigė šiuo klausimu pritariantis prezidentės nuomonei.
„Kaip ir buvo minėta, manau, kad pagrindinės problemos gali būti politizavimas. Kitas dalykas – kaip apskritai departamentas organizuotas. Tačiau jau reikia giliau pasidomėti, kaip funkcionuoja struktūra kaip institucija. Trečias dalykas – patys žmonės, kurie ten dirba. Kariuomenėje, pavyzdžiui, yra tokia tvarka, kad žmonės rotuojami. Taip jie įgauna naujos patirties ir gali toliau siekti karjeros“, – sakė G.Grina.
Paklaustas, kaip bandytų įgyvendinti vieną iš D.Grybauskaitės įvardytų VSD tikslų – šios institucijos depolitizavimą, kandidatas į saugumo vadovus sakė manąs, kad depolitizavimas susijęs su informacijos suteikimu.
„Depolitizavimo klausimu, manau, daugiau kalbama apie informacijos teikimą. Jei būčiau paskirtas, reikėtų pasiaiškinti, kaip teikiama informacija departamente. Jeigu tokia yra problema, vadinčiau, kad čia gali būti politizavimo problema. Nes jeigu informacija tvarkingai teikiama nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, tada neturėtų būti problemų“, – sakė G.Grina.
Paklaustas, kodėl mano esąs tinkamas užimti VSD vadovo postą, G.Grina pabrėžė jau keletą metų dirbantis panašioje institucijoje, todėl jam esą pažįstama tokios institucijos darbo specifika. „Sutikau kandidatuoti dėl paprastos priežasties: aš, kaip statutinis tarnautojas, galiu likti departamente toliau daryti savo karjeros, galiu išeiti į kitą statutinę instituciją ir ten irgi daryti karjerą. Kadangi gavau tokį pasiūlymą, kažkiek pagalvojęs manau, kad galėčiau toje struktūroje įnešti kažkokį indėlį“, – teigė G.Grina.
Paklaustas ar nebijo, kad jį gali ištikti pastarųjų dviejų VSD vadovų likimas, iš kurių nė vienas nebaigė kadencijos, G.Grina teigė, jog „toks likimas gali ištikti kiekvieną“.
Postas tapo laisvas gruodį
Kaip jau rašė žiniasklaida, VSD generalinio direktoriaus postas liko laisvas praėjusių metų gruodį, iš šių pareigų atsistatydinus Povilui Malakauskui. D.Grybauskaitės dekretu laikinai vadovauti VSD šiuo metu patikėta šios įstaigos vadovo pavaduotojui 39 metų Romualdui Vaišnorui.
Departamento generalinį direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bogušis vasario pabaigoje po komiteto susitikimo su šalies vadove sakė, kad kandidato į VSD vadovus ieškoma ne iš šios institucijos struktūrų.
2001–2004 metais G.Grina ėjo Lietuvos gynybos atašė JAV pareigas.
