Etikos sargų dėmesio meras sulaukė dėl to, kad dalyvavo rengiant, svarstant ir balsuojant dėl kitų metų nekilnojamojo turto mokesčio Vilniuje. Kadangi politikas yra stambus akcininkas, todėl, VTEK manymu, buvo asmeniškai suinteresuotas dideles nekilnojamojo turto mokesčio sumas (30–75 tūkst. Lt per metus) mokančių bendrovių sėkminga veikla.
Jokių apribojimų
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skiriami į aukštesnes pareigas, trejus metus – priimami į valstybinę tarnybą.
Tačiau ši etikos sargų išvada nesutrukdys „Sąjungą TAIP“ įkūrusiam A.Zuokui dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose, būti išrinktam ar net užimti aukštas pareigas, pavyzdžiui Seimo pirmininko. Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas nėra priežastis neleisti politikui dalyvauti rinkimuose.
„Mūsų nuomone, Konstitucija labai išsamiai nusako, kas gali būti kandidatu, o kas – ne. Visi apribojimai kelti kandidatus turi būti numatyti būtent rinkimų įstatymuose“, – kalbėjo VRK vadovas.
Patvirtinta teismo
Z.Vaigausko teigimu, tokią VRK poziciją patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų kovo 18 d. priimtame sprendime. Teismas sprendė, ar į sostinės tarybą pretendavę Romas Adomavičius, Vytautas Milėnas ir Juozas Imbrasas, anksčiau pripažinti pažeidę etiką, gali kandidatuoti ir būti išrinkti į savivaldybės tarybą.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šie politikai nepatenka į Lietuvos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo taikymo sritį. Nuspręsta, kad savivaldybių tarybų nariai nelaikomi esantys valstybinėje tarnyboje, todėl jiems ir netaikomas trejų metų apribojimas dirbti valstybinėje tarnyboje.
Neprivalo net informuoti
VTEK vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas teismo sprendimų nekomentavo, tačiau neslėpė, jog tokia situacija etikos sargų netenkina.
„Nuslėptas teistumas yra pagrindas neregistruoti kandidato į savivaldybių tarybas, nepaisant to, kad asmuo buvo teistas prieš 20–30 metų. O čia politikas savo interesus tenkina pažeisdamas viešąjį interesą dabar, ne prieš keliasdešimt metų. Bet tai teisinio reglamentavimo dalykas“, – kalbėjo VTEK atstovas.
VRK vadovas Z.Vaigauskas svarstė, kad galbūt įstatymų leidėjai galėtų numatyti pareigą kiekvienam kandidatui informuoti savo rinkėjus apie jam nepalankų VTEK sprendimą, kaip turi informuoti apie teistumą. Tačiau kol kas tokio projekto nėra.
Vienas nukentėjo
Buvęs Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius (nuotr.) taip pat buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Tačiau tai jam netrukdė eiti sostinės mero pavaduotojo pareigas. Vis dėlto po rinkimų netekęs tarybos nario mandato, G.Babravičius sužinojo, kad VTEK numatyta nuobauda veikia – dėl pažeidimo jis negalėjo tapti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patarėju. Etikos sargų nemalonę G.Babravičius užsitraukė važiuodamas tarnybiniu automobiliu iš tuometinio mero Viliaus Navicko 50-mečio jubiliejaus.
