Antradienį išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje Nidoje planuota pavesti Aplinkos ministerijai parengti būtinus dokumentus, kad tokios kompensacijos būtų nuolat mokamos tiek gyventojams, tiek įmonėms. Tačiau galutinis sprendimas dėl ilgalaikių kompensacijų kol kas nėra priimtas.
„Problema yra seniai žinoma, iš tikrųjų kaina šalto vandens yra didelė dėl Neringos specifikos – nedaug gyventojų, o infrastruktūra reikalinga pakankamai didelė ir gerai išplėtota, todėl ir pernai valstybė skyrė subsidiją Neringos savivaldybei, kuri siekė virš 1 mln. litų, šiemet – daugiau nei 700 tūkst. litų, numatome ir ktiais metais skirti atitinkamą kompensaciją. Bet kartu sutarėme, kad dar bus reikalingi papildomi pasitarimai, kad šią problemą išspręstume vieną kartą ir visiems laikams kaip ilgalaikę problemą“, – interviu Lietuvos radijui po pasitarimo Nidoje sakė premjeras Andrius Kubilius.
Neringos meras Antanas Vinkus savo prašymą motyvavo tuo, kad Neringos savivaldybės teritorijoje, kuri yra UNESCO paveldo sąraše esančiame Kuršių nerijos nacionaliniame parke, yra didžiausia Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina – 11,05-11,07 lito už kubinį metrą ir sudaro apie 4 proc. namų ūkių pajamų.
Tačiau savivaldybei mokant subsidijas – atitinkamai 3,79 lito gyventojams ir 1,67 lito – įmonėms, vartotojai realiai moka atitinkamai 4,64 ir 9,38 lito už kubą.
Šiemet iš valstybės biudžeto kompensacijoms buvo skirta 750 tūkst. litų, 2010 metais – 1 mln. litų. Tačiau tai buvo bendrosios dotacijos kompensacija, o dabar savivaldybė prašo mokėti pastovią kompensaciją. Dėl to reikėtų priimti Seimo sprendimą.
Neringoje iš viso yra 4,2 tūkst. vandens vartotojų.
