Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio, darbo netekęs žmogus turės teisę į visas šias pašalpas, tačiau eilės tvarka: pirmus porą mėnesių bus gyvenama iš išeitinės pašalpos, tada po dviejų mėnesių bus galima gauti bedarbio pašalpą. „Turime suprasti, kad krizės laikotarpis nebus trumpalaikis. Lėšų papildomų nesurasime“, – sprendimą bedarbio pašalpą pradėti mokėti ne iš karto argumentavo ministras.
Užsiregistravus į perkvalifikavimo kursus bus nutraukiamas bedarbio pašalpos mokėjimas ir mokama stipendija. Baigus kursus ir vis dar nerandant darbo, bus tęsiamas bedarbio pašalpos mokėjimas.
Tokia sistema, kai išmokos tarpusavyje nesidubliuos, leis pratęsti bedarbių išlaikymą iš „Sodros“ biudžeto iki 9 mėnesių.
Skatins negyventi iš pašalpos
„Išmokų nedubliavimas turėtų skatinti žmogų dirbti, nes šiuo metu minimali alga yra 800 Lt, o kai iš pašalpų gauni daugiau, tai siekio dirbti akcentas prapuola“, – žurnalistams teigė R.Dagys. Anot jo, tokiems pakeitimams pritarta ir Trišalėje taryboje.
„Esminis principas toks: esamas lėšas norime sutvarkyti taip, kad būtų galima pasiekti daugiau tikslų, nei galima dabar padaryti. Išeitinės pašalpos, bedarbio pašalpa, stipendija kvalifikacijos keitimo periodu – šiuo metu viską galima gauti iš karto. O po 6 ar 9 mėnesių žmogus išnyksta iš „Sodros“ sistemos neturėdamas kitų egzistavimo dalykų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pasak jo, principas, kad vienu metu bus galima gauti tik vieną pašalpą, bedarbius skatins aktyviau dalyvauti darbo paieškoje: atsisakę dalyvauti perkvalifikavimo programoje, negaus skatinamosios stipendijos, todėl tuo pačiu sutrumpės visas pašalpos gavimo laikotarpis.
Kas dešimtas – bedarbis
Taip pat Vyriausybė siūlys regionuose, kuriuose nedarbo lygis Lietuvos vidurkį viršija 1,5 karto, bedarbių pašalpų mokėjimą pratęsti 2 mėnesiais.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį maždaug 69 tūkst., arba 39 proc., visų registruotų darbo ieškančių asmenų gavo bedarbio pašalpą. Šiuo metu šios išmokos dydis yra 720 Lt. Beveik pusė bedarbių yra atleisti iš paslaugų sektoriaus, 22 proc. – iš pramonės įmonių, 16 proc. – iš statybų. Šiuo metu darbo Lietuvoje oficialiai ieško daugiau nei 200 tūkst. žmonių, o nedarbo lygis pasiekė 10 procentų.
Trečiadienį šiems įstatymo pakeitimams posėdžio metu turės pritarti ministrų kabinetas, o paskui patvirtinti Seimas.