Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino išvadą, kuria siūlo Seimui įtvirtinti nuostatą, kad gydymo įstaigų vadovų algos kintamoji dalis galėtų siekti 50 proc., o ne 20 proc. atlyginimo dalies. Vyriausybė taip pat siūlo didinti koeficientus, kuriuos dauginant iš valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio (450 litų) būtų apskaičiuojama pastovioji gydymo įstaigų vadovų atlyginimų dalis.
Birželį Seimas patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis reglamentuojama Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarka. Pataisos turėtų įsigalioti 2012 sausio 1-ąją, tačiau grupė Seimo narių rugsėjį pasiūlė nustatyti didesnius koeficientus. Vyriausybė savo ruožtu siūlo koeficientus didinti labiau, nei numatoma grupės parlamentarų pataisose.
Pagal birželį priimtas pataisas, valstybinių medicinos įstaigų vadovų mėnesio algą sudarytų pastovioji ir kintamoji dalys. Pastoviosios dalies dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į įstaigos lygmenį ir darbuotojų skaičių. Mėnesio algos kintamoji dalis negalėtų būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami.
Seimo sprendimu, rajono lygio viešųjų įstaigų vadovų koeficientas siektų 12, regioninių gydymo įstaigų vadovų – 13,8, respublikinių – 15,6, universitetinių – 17,6. Tokiu atveju rajono ligoninės vadovas uždirbtų mažiausiai 5400 litų, universitetinės ligoninės direktorius – mažiausiai 7920 litų.
Jei būtų pritarta Vyriausybės siūlymams, rajono ligoninės vadovas uždirbtų mažiausiai 6525 litų
Į lygius neskirstomų sveikatos sistemai priklausančių viešųjų įstaigų, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, vadovų atlyginimo koeficientas siektų 6, įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų – 7, įstaigų, kuriose dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų, vadovų – 8, įstaigų, kuriose dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų, vadovų – 9, įstaigų, kuriose dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų, vadovų – 11, įstaigų, kuriose dirba per 500 darbuotojų, vadovų – 13,8. Šių gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio pastovioji dalis svyruotų nuo 2700 iki 6210 litų.
Grupė parlamentarų yra pasiūliusi į lygius neskirstomų sveikatos sistemai priklausančių viešųjų įstaigų vadovų algų koeficientus kelti keliomis dešimtosiomis dalimis.
Vyriausybė savo ruožtu siūlo didinti visų gydymo įstaigų vadovų algas – ministrų kabineto manymu, rajono lygio viešųjų įstaigų vadovų koeficientas turėtų siekti 14,5, regioninių gydymo įstaigų vadovų – 17, respublikinių – 19,5, universitetinių – 22. Šių įstaigų vadovų pavaduotojai, Vyriausybės siūlymų, uždirbtų 10-40 proc. mažiau (šiuo metu numatoma, kad jie turėtų uždirbti 20-50 proc. mažiau už vadovus).
Jei būtų pritarta Vyriausybės siūlymams, rajono ligoninės vadovas uždirbtų mažiausiai 6525 litų, universitetinės ligoninės direktorius – mažiausiai 9900 litų.
Į lygius neskirstomų sveikatos sistemai priklausančių viešųjų įstaigų, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, vadovų atlyginimo koeficientas, pasak Vyriausybės, turėtų siekti 7, įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų – 8,5, įstaigų, kuriose dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų, vadovų – 9,5, įstaigų, kuriose dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų, vadovų – 11, įstaigų, kuriose dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų, vadovų – 13,5, įstaigų, kuriose dirba per 500 darbuotojų, vadovų – 17. Taip šių gydymo įstaigų vadovų darbo alga be priedų svyruotų nuo 3150 iki 7650 litų.
„Naujai nustatomi atlyginimų dydžiai įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams neturėtų būti mažesni už šiuo metu gaunamus atlyginimus. Manome, kad teisės aktuose nustatomi asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo principai neturėtų pažeisti jų teisių į teisingą apmokėjimą už darbą taip, kad įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams būtų nustatomi neproporcingai ir nepagrįstai maži atlyginimai“, – nurodoma Vyriausybės išvadą aiškinančiame rašte.
